Straipsniai

2017-07-11

Eismo kultūra sostinėje ir likusioje Lietuvoje: lyg du skirtingi pasauliai

Vilniuje susiformavo specifinė vairavimo kultūra, kuri ne juokais trikdo miesto svečius ir naujokus. Staigus, greitas manevravimas nerodant posūkių – sostinės vairuotojų kasdienybė, todėl jie patys pripažįsta gana tolerantiškai žiūrintys į tokį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Vilniaus vairuotojai dėl nerodomų posūkių pykti nelinkę

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad Vilniaus transporto sistemos intensyvumo keliamos problemos praktikoje netruko pavirsti nerašytomis taisyklėmis.

„Panašu, kad sostinėje susiformavo specifinė vairavimo kultūra. Skubama, važiuojama pakankamai chaotiškai ir apie tai nesivarginama perspėti kitų eismo dalyvių. Mieste daug reguliuojamų sankryžų, prieš metus pakeistas ženklinimas pagrindiniuose žieduose. Pastebiu, kad posūkio svirtelė paprastai naudojama tik tada, kai iš tiesų norima informuoti apie potencialiai pavojingą ar sunkiai nuspėjamą manevrą.

Tai, kad vilniečiai labiau nei kitų miestų gyventojai pripranta prie posūkio nerodymo, yra prastas signalas, nes dingsta vienas svarbiausių tarpusavio komunikacijos elementų“, – aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jo teigimu, prigijus tokiam pavojingam įpročiui, drauge su vairuotojais jis persikelia ne tik į kitas Lietuvos vietoves ar užsienio šalis, bet ir atvykusiems į sostinę joje vyraujanti eismo kultūra neretai tampa tikru iššūkiu.

„Iš kitų Lietuvos miestų į sostinę atvykstantiems vairuotojams eismo intensyvumas bei vairuotojų kultūra Vilniuje dažnai kelia nuostabą ar net stresą. Vairuotojai tiesiog nesitiki, kad čia taip aktyviai manevruojama be posūkių, itin greitai pajudama užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Kita vertus, sostinės vairuotojai atvykę į mažesnius miestus ten tarsi bando primesti savo taisykles. Abiem atvejais iškyla papildomas ir visiškai nereikalingas eismo įvykių pavojus”, – sako A. Žiukelis.

Apklausos duomenimis, labiausiai posūkių nerodymo netoleruoja regionų gyventojai (70,8 proc.), nedaug nuo jų atsilieka Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys (66,1 proc.) bei kiti miestai (68,3 proc.). O štai Vilniuje tokią problemą įžvelgia ir stresą dėl jos patiria mažiausia dalis – 47,2 proc. vairuotojų.

„Problemų sukelia bei nelaimių priežastimi kelyje dažnai tampa įsitikinimas, kad posūkio rodymas automatiškai leidžia keisti juostą ar kur nors įsukti. Tačiau iš tiesų yra kitaip – pirmiausia būtina įsitikinti, ar manevras nesukels nepatogumų kitiems eismo dalyviams, nebus niekam kliudoma ir tik tada galima pradėti signalizuoti apie manevrą bei jį atlikti. Posūkis skirtas informuoti kitus dalyvius apie tai, ką ruošiatės daryti, tačiau savaime jokio pirmumo nesuteikia“, – primena BTA ekspertas.

Bendrai Lietuvoje netolerancija posūkių ignoravimui siekia 64,4 proc.

Pėstieji – irgi Vilniaus problema

Vilniaus ir kitų gyvenviečių vairuotojų nuomonės išsiskyrė ir vertinant reakciją į pėsčiųjų elgesį. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji erzina net 69,8 proc. vilniečių, nors likusioje šalyje kaip problemą tai įvardijo 54 proc. vairuotojų.

„Vilniuje vairuotojai daugiausiai laiko visoje šalyje praleidžia spūstyse, kurios susiformuoja ne tik piko metu ryte ir vakare, bet ir dėl nepalankių oro sąlygų, didesnių ar mažesnių avarijų, kelio remonto darbų. Skubama judėti, kai tik yra galimybė, staigiai manevruojama, o tai ypač sustiprina nepakantumą atsirandantiems net menkiausiems trikdžiams. Be to, Vilniuje dėl paties miesto dydžio yra sąlyginai daug perėjų, kurios kerta važiuojamąją dalį, o tai lemia būtinybę dažniau mažinti greitį dėl gatvę pereiti norinčio žmogaus ar prevenciškai“, – teigia A. Žiukelis.

Jo nuomone, ir pėstieji turėtų daugiau galvoti, ar netaps netikėtumu vairuotojams, ar yra gerai matomi, ypač, jei perėja nėra specialiai apšviesta.

„Neramina tendencija, kad pėstieji perėjoje neretai praranda budrumą, elgiasi taip lyg tai būtų jiems priklausanti teritorija, kurioje nereikia laikytis saugaus elgesio taisyklių. Į perėją žengiama drąsiai, net neapsidairius ar aplink nėra transporto priemonių. Itin pavojinga situacija, į kurią pėstieji neatsižvelgia, – žengimas į perėją iš už autobuso ar kitos transporto priemonės. Tokiu atveju būti pastebėtam labai sudėtinga ir visgi įsitikinti, kad į važiuojamąją dalį žengti saugu, yra pėsčiojo atsakomybė“, – dažniausias pėsčiųjų klaidas vardina BTA ekspertas.

Regionuose gestais pykstamasi mažiau

Regionų gyventojai mažiau už miestiečius jaudinasi dėl neatsakingų pėsčiųjų, kitus automobilius užstatančių vairuotojų ar tų eismo dalyvių, kurie nepasitenkinimą reiškia gestais bei žodžiais.

„Pastarasis faktorius eismo kultūros skirtumus atspindi bene labiausiai – jei miestuose kas trečias vairuotojas (31,2 proc.) patiria stresą dėl rodomų gestų, tai regionuose – vos kas penktas (21,9 proc.). Tiesiog regionuose žmonės daugiau bendrauja, geriau vienas kitą pažįsta, o kelti balsą ar nepagarbiais gestais rodyti nepasitenkinimą kad ir iš matymo pažįstamam žmogui yra kur kas sunkiau. Užtat miestuose, kuriuose daugelis vairuotojų vienas kitą mato galbūt pirmą ir paskutinį kartą, gyvenimo tempas skubus, o eismas intensyvus – toks nepagarbus elgesys yra dažnesnis“, – teigia BTA ekspertas.

Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2–10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.

Susiję straipsniai