Autoasas
Straipsniai


AUTOMOBILIŲ PAIEŠKA
Ieškoti tik su atsiliepimais

KITOKIA PAIEŠKA

TOP 100
Rask pačius greičiausus, galingiausius ar lengviausius!

ACAcuraAlfa RomeoAston MartinAudiBentleyBMWBugattiBuickCadillacCaterhamChevroletChryslerCitroenDaciaDaewooDodgeFerrariFiatFiskerFordGMCHondaHummerHyundaiInfinitiJaguarJeepKiaKoenigseggLadaLamborghiniLanciaLand RoverLexusLincolnLotusMaseratiMaybachMazdaMcLarenMercedes-BenzMGMiniMitsubishiMorganNissanOpelPaganiPeugeotPontiacPorscheRenaultRolls-RoyceRoverSaabScionSeatSkodaSmartSpykerSubaruSuzukiTataTeslaToyotaTVRVolkswagenVolvo



2017-01-06 autogidas.lt

Eismo saugumas Lietuvoje gerėja


Lietuva 2016-ųjų saugaus eismo statistikos lentelėse greičiausiai nebebus pačiame gale, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Pirminiais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai šalies keliuose žuvo penktadaliu mažiau žmonių nei užpernai – 189. 2015-aisiais šis skaičius buvo 242. Bendras sumažėjimas – 53 gyvybės, arba 21,9 proc. Dar didesnis pokytis yra valstybinės reikšmės keliuose – čia žuvusiųjų skaičius mažėjo nuo 155 iki 115, arba daugiau nei ketvirtadaliu. 

Toks ryškus žuvusiųjų sumažėjimas neapsiėjo be kitų pasekmių: gana ryškiai išaugo sužeistųjų bei eismo įvykių skaičius. Sužeistųjų Lietuvoje keliuose 2016-aisiais buvo 3 884 (2015 m. – 3 594), o eismo įvykių buvo 3 033 (2015 m. – 3 289). Tačiau visa tai galima paaiškinti.

Pagrindinis eismo saugumo rodiklis yra žuvusiųjų skaičius – visos valstybės lyginamos pagal šį skaičių.
Sužeistųjų skaičiaus matavimas netinka, nes prie jų priskiriami ir tie, kurie atsibudo ligoninėje be rankos, ir tie, kurie kurie avarijos metu įsidrėskė pirštą ir jiems prireikė medikų pagalbos. Tad šis rodiklis neparodo realios eismo saugumo situacijos, nes avarija, po kurios vienas žmogus liko neįgalus, vertinant pagal sužeistųjų kiekį būtų mažiau skaudi nei avarija, kurioje trys žmonės patyrė tik nubrozdinimus.

Dėl tos pačios priežasties lyginimui netinkamas ir avarijų skaičius. Juk viename eismo įvykyje gali būti žuvę 2 žmonės, kitame tik apibrozdinti automobiliai, o avarijų skaičiaus statistikoje jie abu bus atvaizduojami vienodai.

Tad išvada tokia: Lietuvoje esminis eismo saugumo kriterijus gerėja, tačiau šalutiniai – ne. Kodėl?

Eismo saugumo specialistai negalėtų įvardyti vienos priežasties – jų yra daug. Tačiau kaip vieną iš pagrindinių galima įrašyti vieną po kitos mūrijamas žiedines sankryžas, kurios keičia paprastas keturšales. Nors jų pralaidumas mažesnis, eismo įvykių jose taip pat įvyksta daugiau, tačiau jie – menkesni. Todėl žiedinėse sankryžose praktiškai nebūna avarijų, kuriose žūtų žmonės.

Kita priežastis – pamažu šviežėjantis automobilių parkas. Nors Lietuvos transporto priemonių parko amžiaus vidurkis nekinta ir išlieka apie 15 metų, patys automobiliai jaunėja. Jeigu 2012-aisiais vidutinis automobilis buvo pagamintas 1997-aisiais, tai 2016 m. – jau 2001-aisiais. Pamažu jaunėjant automobiliams, juose atsiranda ABS, ESP saugumo sistemos, oro pagalvės. Galų gale, jie patys yra sutverti kur kas geriau – tai įrodo su metais gerėjantys rezultatai „EuroNCAP“ testuose.

Dar viena priežastis yra patys vairuotojai, jų sąmoningumas ir policijos vykdoma greičio bei blaivumo kontrolė. Reidai, kurių metu tektų papūsti į alkotesterį, yra ganėtinai dažni, o jų metu kiekvieną mėnesį dešimtys žmonių praranda teisę vairuoti. Įvairios greičio kontrolės akcijos kaip iki nulio sumažinta stacionarių greičio matuoklių tolerancija taip pat prisideda prie eismo saugumo gerinimo. Be to, vairuotojai vis dažniau išvyksta į užsienio valstybes, pamato, kaip elgiasi eismo dalyviai Vakarų Europoje – teigiamas pavyzdys visuomet užkrečia.

Prie to prisideda ir naujausios technologijos. Noras kalbėti telefonu ar rašyti žinutę vairuojant yra daugelio vairuotojų palydovas, o toks įprotis sukelia nemažai smulkių avarijų.
 
autogidas.lt
VIDEO