Straipsniai

2017-11-15

Kai kuriuose automobiliuose atsarginio rato nerasite nė su žiburiu: ką tokio sugalvojo gamintojai?

Trečdalis visų naujų automobilių neturi atsarginės padangos. Visgi, tikriausiai toli nenuklystume nuo tiesos, spėdami, kad daugelio šio straipsnio skaitytojų automobiliuose rastume šį naudingą daiktą. Tai kodėl automobilių gamintojai atsisako atsarginių ratų? Kokios priežastys tai lemia?

Tai - pakankamai naujas pokytis automobilių pramonėje. Dar ne taip seniai praktiškai visi automobiliai turėjo vienokius ar kitokius atsarginius ratus. Tai - vienas iš tų daiktų, apie kuriuos nepagalvojame tol, kol jo neprireikia. Juk taip patogu pačiam sustoti šalikelėje ir pasikeisti ratą su pradurta padanga, kad galėtume kelionę tęsti toliau. Neturėdami atsarginio rato tampame priklausomi nuo aplinkos - tenka skambinti pagalbos kelyje tarnyboms ir laukti. Tai kodėl automobilių gamintojai mums nesuteikia tokio, rodos, paprasto patogumo?

Pasirodo, tam yra kelios priežastys. Viena iš jų yra ta, kad pirkėjai atsarginių ratų nebereikalauja. Kai kuriuose greitkeliuose apskritai draudžiama patiems keistis ratus, o ir ne visi vairuotojai turi tam reikalingų įgūdžių ar pasitikėjimo savo jėgomis, kad su tokia situacija susitvarkytų patys.

Todėl pirkdami naują automobilį jie numoja ranka ir netgi turėdami pasirinkimą nepažymi varnelės atitinkamoje grafoje.

Kita priežastis - padangos, kurios gali riedėti ir pradurtos. „Run-flat“ tipo padangos turi kietesnes sienas ir papildomą sutvirtinimą, todėl jomis maždaug 50 km/h greičiu galima nuvažiuoti dar bent 80 km. Tokias padangas ant savo naujų automobilių dažnai montuoja BMW bei kai kurie kiti gamintojai. Tai, žinoma, geriau nei nieko, tačiau „Run-flat“ tipo padangos yra brangesnės, jas sunkiau rasti, o ir nuvažiuoti iki remonto dirbtuvių ne visada pavyks. Šios padangos yra labiau jau dingstis pamiršti atsarginį ratą nei gera alternatyva.

Automobilių gamintojai taip pat pagalvoja ir apie kainą. Taip, skaičiuojama, kad pridėti atsarginį ratą ir jį užmontuoti reikalingus įrankius gamintojui kainuotų gal 100 dolerių. Tai nėra labai dideli pinigai, tačiau bet kokios išlaidos, kurių galima išvengti, turi būti išvengtos. Juolab jei anksčiau standartine įranga laikytą atsarginį ratą dabar galima laikyti papildoma įranga, už kurią pirkėjas turi sumokėti.

„Hyundai“ atvirai sako, kad atsarginio rato atsisako dėl svorio. Jo prireikia ne taip jau dažnai, todėl verčiau jau sumažinti kuro sąnaudas iš išmetamų žalingų dujų kiekį. Juk ir oficialios gamintojo nurodomos charakteristikos nurodo standartinio automobilio savybes - nepridedant atsarginės padangos reklamoje galima nurodyti mažesnes kuro sąnaudas.

Galiausiai, vieta tampa vis svarbesnė. Aišku, visiems gamintojams norisi pasigirti didesne bagažine, tačiau dažniausiai atsarginio rato vieta nelieka tuščia. Dabar ją vis dažniau užima elektronika ar baterijos elektriniams ir hibridiniams automobiliams. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tai yra viena iš priežasčių, kodėl ateityje atsarginį ratą išvysime vis rečiau.

Vietoj atsarginio rato dabar gamintojai siūlo mažus automobilinius kompresorius ir padangų sandarinimui skirtų klijų. Teigiama, kad šis rinkinys padės trumpam atgaivinti padangą su ne didesne nei 4mm skyle. Jei pradūrimas didesnis arba kur nors padangos šone, suremontuoti jo šalikelėje nepavyks. Taigi, tai bus viena iš tų situacijų, kuomet kada nors ilgėsimės laikų, kuomet atsarginiai ratai buvo tokie įprasti.