A. Tapinas atskleidė, su kokia kurioziška situacija susidūrė pirmos kelionės elektromobiliu metu

Nors dar prieš kelerius metus elektromobilis laikytas brangia ir trumpoms miesto kelionėms skirta transporto priemone, jau tuomet sklandantys stereotipai visuomenininko Andriaus Tapino nė kiek neįtikino – vyras jau yra išbandęs ne tik nuvažiuoti iš Vilniaus į Nidą, bet ir leidęsis į tolimas keliones Europoje. Jis taip pat atskleidė, su kokia kurioziška situacija teko susidurti pirmą kartą naudojantis elektromobiliu ir kaip atrodo jo kelionių planavimas elektra varoma transporto priemone.

Be kurioziškų situacijų neapsieita

Nors šiandien nepriklausomo kanalo „Laisvės TV“ įkūrėją A. Tapiną galima laikyti elektromobilių entuziastu, dar prieš porą metų, pirmą kartą atsisėdęs už elektromobilio vairo, vyras atsidūrė kurioziškoje situacijoje. A. Tapinas prisimena tiesiog nemokėjęs įkrauti elektromobilio.

„Buvo juokinga, nes nežinojau kaip ištraukti „vamzdį“, kaip jis užsifiksuoja. Skambinau į atstovybę, sakydamas, kad kažkas sugedo. Galiausiai kažkas priėjo ir parodė, kaip tai padaryti“, – atsiminimais tinklalaidėje „Pozityvios kelionės“ dalijosi A. Tapinas.

Įvaldęs naują transporto priemonę, vyras keliavo ne tik mieste, bet ir už jo ribų. Anot jo, Lietuvos pagrindinėse magistralėse įkrovimo tinklas gerokai išsiplėtė, todėl keliauti elektromobiliu šiandien tapo ne tik paprasčiau nei anksčiau, bet lengva įveikti ir tolimesnius atstumus.

„Visada yra įdomus iššūkis pabandyti nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Nidos be sustojimo, bet tai reiškia, kad automagistrale važiuoji maždaug 105 km/val. greičiu. Tuomet gal vis dėlto patogiau vieną kartą sustoti ir važiuoti normaliu greičiu“, – pasakojo A. Tapinas.

Pirmą kelionę elektromobiliu į užsienį įvertino ir augintiniai

Kelionėmis elektromobiliu tik Lietuvoje pašnekovas neapsiriboja, patogiai išvystytas įkrovimo stotelių tinklas paskatino vykti ir į užsienį. Pirmam kartui buvo pasirinkta Vokietija. Tiesa, A. Tapinui ši kelionė iš pradžių pasirodė rimtas išbandymas.

„Važiavome su visa šunų gvardija ir žmona. Ruošiausi, skaičiau, nes galvojau, kaip čia bus – juk skirtingos įkrovimo stotelės, bet viskas buvo labai paprasta. Reikia žinoti kelis taškus iki Varšuvos, kur sustoti, o po to viskas yra kas keliasdešimt kilometrų. Vokietijoje išvis – po dvylika didžiulių stotelių, greitas įkrovimas. Šunims labai patiko ši kelionė, nes per kiekvieną sustojimą jie galėdavo pasivaikščioti“, – įspūdžiais dalinasi A. Tapinas.

Nors dalį gyventojų nuo elektromobilio įsigijimo vis dar atbaido mintis, kad jį gali prireikti įkrauti viduryje kelionės, visuomenininko teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad kelionės bus ilgesnės, nei važiuojant automobiliu su vidaus degimo varikliu. Anot A. Tapino, nusprendus elektrinę transporto priemonę įkrauti iki 80 proc. ribos, tai trunka maždaug tiek pat laiko, kiek atvažiavus į degalinę su benzininiu ar dyzeliniu automobiliu ne vien užsipilti degalų, bet ir pavalgyti, atsigerti kavos.

„Atvažiuodavau į Kryžkalnį, pastatydavau elektromobilį įsikrauti, o kol aš eilėje atstovėdavau prie kavos, pasimankštindavau, viskas – gali važiuoti toliau, nieko labai daug ir neprisideda. Kai atvažiuoji į degalinę, taip pat tokią pačią veiksmų seką atlieki“, – teigia jis.

Kadangi elektromobiliai yra palyginti nauja technologija, anot energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, dalies gyventojų skepticizmas yra suprantamas, tačiau plečiantis įkrovimo infrastruktūrai ir mažėjant elektromobilių kainos atotrūkiui lyginant su automobiliais su vidaus degimo varikliu, vis daugiau žmonių drąsiau renkasi elektromobilius ne tik kaip aplinkai draugiškesnę, bet ir ekonomišką transporto priemonę.

Visgi ji priduria, kad šiam procesui spartinti būtina užtikrinti, kad augantis elektromobilių skaičius žengtų koja kojon su įkrovimo infrastuktūros plėtra. Pasak ekspertės, jei artimiausiu metu pavyks užtikrinti stotelių diegimą nuo urbanizuotų vietovių nutolusiuose taškuose, pavyzdžiui, prie pagrindinių šalies kelių ir transporto koridorių, elektromobilių infrastruktūroje Lietuva žengtų svarbų žingsnį priekin.

„Tam tikrose lokacijose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat kurortiniuose miestuose, pavyzdžiui, Druskininkuose, Anykščiuose ir Birštone, viešo įkrovimo prieigų jau yra arba netrukus bus pakankamai. Kiek sudėtingesnė situacija Šiaurės rytų Lietuvoje, bet situacija sparčiai gerėja, todėl tikėtina, kad metų eigoje gyventojai galės komfortiškai keliauti elektromobiliu po visą Lietuvą ir už jos ribų“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.

„Elektrum Lietuva“ priklauso energetikos grupei „Latvenergo“, kuri elektromobilių įkrovimo paslaugų srityje Latvijoje veikia nuo 2019 m. Šioje šalyje veikia daugiau kaip 340 įkrovimo prieigų, o „Elektrum Drive“ tinklui visose Baltijos šalyse šiuo metu priklauso beveik 600 prieigų. Per šiuos metus jų skaičius turėtų perkopti 800.