Atnaujintos žiedinės sankryžos sukiršino vairuotojus

Populiari tema pastaruoju metu Vilniuje – atnaujintos žiedinės sankryžos prie Žirmūnų ir Olandų g. Bent kartą pravažiuoti jomis tapo kone būtinu dalyku, kaip ir Paryžiuje pamatyti Eifelio bokštą. Kodėl kelios nubrėžtos linijos sukėlė tiek diskusijų?

Svarbiausia dalis – įpročiai. Niekas nepyksta, kai įrengiamas naujas viadukas – nesunku suprasti, kad eismas toje vietoje pagerės. Tačiau kai pakeičiami tik kelio ženklai ar horizontalusis kelio ženklinimas, to naudą vairuotojams įvertinti sunku. Nelengva ir per ilgus metus susiformavusį įprotį pakeisti nauju.

Mokslininkai teigia, kad eismas atnaujintomis sankryžomis pagerės 20 proc. ir jais netikėti nėra pagrindo. Tačiau žmonėms pirmomis dienomis tą įrodyti sunku ir jų pasipiktinimą galima suprasti: užsienyje nevairavusiems naujoji tvarka sankryžose gali pasirodyti sunkiai suprantama. Juk iš pirmos eismo juostos dabar galima sukti ne tik į pirmą, bet ir į antrą, o kai kuriose vietose – ir į trečią išvažiavimą. Iš antrosios pasuksi taip pat ne bet kur – vietose tik į trečią, kartais – į antrą bei trečią išvažiavimus.

Prie sudėtingos sistemos prisidėjo ir netvarkingas bei ilgai trukęs ženklinimas, kai vieną dieną buvo užpaišytos naujos linijos, antrą – sustatyti kelio ženklai, o tik trečią – nutrintos senosios. Jeigu visi darbai būtų atlikti per vieną naktį, priekaištų tikrai būtų mažiau.

Tačiau daugiau nėra dėl ko nerimauti. Eismas atnaujintomis sankryžomis išties tapo paprastesnis – tereikia pasirinkti tinkamą eismo juostą ir persirikiuoti tektų tik norint apsukti ratą aplink „žiedą“. Visais kitais atvejais eismo juostos keisti nereikia. Paprasčiau turbūt neįmanoma.

Olandų g. žiedinėje sankryžoje eismo tvarka buvo keičiama jau ne kartą: kažkada čia net stovėjo šviesoforai, kurie vilniečiams primena vieną didžiausių fiasko visoje miesto eismo istorijoje. Yra parengtas ir planas, kaip olandų „žiedą“ paversti paprasta keturšale, šviesoforais reguliuojama sankryža. Taip padidėtų jos pralaidumas, tačiau nukentėtų eismo dalyvių saugumas.

Dabartinis variantas – turbūt geriausias, ką galima išpešti iš žiedinės sankryžos. Jeigu net jis nepadės, kuo įsitikinti bus galima tik vėlyvą rudenį, vargu ar dar kas gali pagelbėti. Nebent viadukas.

Verta pagirti ir gerąją praktiką, kad tokie eismo atnaujinimai daromi vasarą, kai eismo srautas mažiausias. Jeigu analogiški pokyčiai būtų atliekami rugsėjį ar spalį, kaip ne kartą yra pasitaikę anksčiau, vairuotojų pasipiktinimas būtų keliskart didesnis.