Du iš penkių lietuvių norėtų hibrido, ketvirtadalis – varomo elektra

Lietuvoje planuojant įvesti automobilių taršos mokestį, šalies gyventojai nėra skeptiškai nusiteikę turėti elektra varomą automobilį, jei tik neribotų biudžetas. Elektromobilį pasiryžtų rinktis ketvirtadalis (25 proc.) šalies gyventojų, tačiau didžiausia dalis, arba du iš penkių (39 proc.), vis dėlto dar nenorėtų visiškai atsisakyti benzino arba dyzelino ir galvotų įsigyti hibridinę transporto priemonę, atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa.

Apklausa buvo atlikta antroje gegužės mėnesio pusėje, todėl šalies gyventojų nuomonei neturėjo įtakos neseniai pristatyta planuojama automobilių taršos mokesčio reforma. Apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus Martyno Gigos teigimu, tai rodo, kad poveikio aplinkai problematika vartotojams tampa artima ir be neigiamo mokestinio skatinimo.

„Absoliuti dauguma dabar gaminamų lengvųjų automobilių turi vidaus degimo variklius ir yra varomi benzinu, dyzelinu arba dujomis. Natūralu, ir keliuose jų yra daugiausiai.

Tačiau Europos Sąjungos lygmeniu keliant reikalavimą mažinti neigiamą įtaką klimatui, elektromobilių pasiūla augs, jie turėtų atpigti ir tapti prieinami kur kas platesniam vartotojų ratui, nes finansinės galimybės yra vienas iš esminių iššūkių renkantis transporto priemonę. Tikėtina, kad šie objektyvūs pokyčiai paskatins ir bendro mūsų šalies automobilių parko atjaunėjimą“, – sako M. Giga.

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad iškastiniu kuru varomi automobiliai Lietuvoje „surenka“ 19 proc. auditoriją. Iš jų neribojant biudžetui 9 proc. respondentų rinktųsi benzinu, 6 proc. – dyzelinu, o 4 proc. – dujomis varomą automobilį.

Jokio automobilio nenorėtų 9 proc. apklausos dalyvių, tuo tarpu 8 proc. dėl pageidaujamo automobilio tipo neturėjo nuomonės.

Elektromobiliai pirmiausiai žengs į miestus

Elektra varomų automobilių labiausiai norėtų vyrai, 18-25 metų amžiaus respondentai, aukščiausio išsilavinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei miestų gyventojai. Šią auditoriją taip pat domina ir hibridiniai automobiliai.

Anot M. Gigos, tai lemia ir kol kas neišplėtota elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra, kai tradiciniai degalai yra pasiekiami net atokiausiose vietovėse. O ir naujoji elektromobilių infrastruktūra iki šiol diegiama derinantis prie automobilių rinkos, kurioje tebedominuoja iškastinis kuras.

„Mūsų įmonių grupė savo namų rinkoje Latvijoje įkrovos stotelių tinklą ėmė diegti 2019 metų vasarą ir 2020 metus užbaigė turėdama 36-ias tokias vietas. Šiuo laikotarpiu stotelėse elektromobiliai buvo įkrauti 8 tūkst. kartų ir nuvažiavo apie 500 tūkst. kilometrų. Turint omenyje, kad tai vienas didžiausių žaidėjų rinkoje su vienu plačiausių elektros įkrovos stotelių tinklu – elektromobilių įkrovimo paklausa dar yra ribota. Tačiau žvelgiant į planuojamus automobilių gamybos bei mokestinius pokyčius, mes ir patys Lietuvoje nuo liepos žengiame į asmeninių elektros įkrovos stotelių rinką, nes ši visiškai nauja degalų rūšis laikui bėgant taps dominuojanti ir labai paklausi“, – prognozuoja jis.

Apie 13 proc. elektros gamybos bei prekybos rinkos Lietuvoje užimanti „Elektrum Lietuva“ kol kas neprognozuoja, kokią elektromobilio įkrovos segmento dalį šalyje ji gali užimti.

Elektromobilių bumas: lems savimonė ar atgrasymas?

Liepos 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruoti 3224 elektromobiliai, rodo naujausi „Regitros“ duomenys, ir tai sudarė vos 2 proc. viso šalies automobilių parko. Kaip ir anksčiau, dominuoja dyzelinu varomi automobiliai, kurių šalyje yra daugiau kaip 1,08 mln., arba net 68,3 proc. viso parko.

Pašnekovo vertinimu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes panašu, kad Lietuvoje didesnį elektromobilių kiekį lems jų gamybos augimas, mokesčių politikos bei asmeninių finansinių galimybių sinergija.

„Tenka pripažinti, kad kol kas šalyje elektra varomų automobilių turime tikrai nedaug. Tačiau pačių populiariausių ir Lietuvoje mėgstamiausių prekės ženklų automobilių gamintojai vienas po kito jau skelbia planus atsisakyti vidaus degimo variklių ir pereiti prie elektros. Žinoma, senosios kartos transporto priemonės iš mūsų gyvenimo neišnyks akimirksniu, tačiau vairuotojams vertėtų pratintis prie minties, kad jie vairuos visiškai kitos kartos automobilį ir pradėti rimčiau domėtis šiomis aktualijomis“, – pataria M. Giga.

Pasak jo, galimas neigiamas mokestinis skatinimas neabejotinai prisidės keičiant vairuotojų nuomonę, tačiau kur kas svarbesni veiksniai vis dėlto bus gyventojų sąmoningumas ir galimybė rinktis elektromobilį pagal kainą ir kitus svarbius parametrus, kuriuos pasiūlys auganti rinka.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko gegužės 18-28 dienomis. Joje dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius buvo 18-75 metai.