„Greičio maratonų“ ir panašių akcijų nauda – abejotina

Trečią balandžio mėnesio savaitę visoje Europoje policija eilinį kartą vykdė akciją, skatinančią mažinti greitį. Stacionarūs greičio matuokliai balandžio 17-23 dienomis „šaudė“ be pasigailėjimo – net už 1 km/val. viršytą greitį, - o ir pareigūnai keliuose nuolat marširavo nežymėtomis transporto priemonėmis ir baudė visus kelių erelius. Tačiau ar tokios akcijos yra naudingos visuomenei, ar tai vis tik labiau viešųjų ryšių žaidimas parodant „Mes juk kažką veikiame“?

Per tą savaitę Lietuvoje keliuose vien stacionariais radarais buvo užfiksuota daugiau nei 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų, o dar ne vienas šimtas buvo sustabdytas nežymėtų policijos transporto priemonių. Tad akcijos nauda šiuo atžvilgiu – akivaizdi, daug žmonių gavo žinutę „viršyti greitį – suplonės piniginė“.

Tačiau ta piniginė, bent jau Lietuvoje, plonėja labai nežymiai. Greičio viršijimas iki 10 km/val. apskritai nekainuoja nei cento, o 11-20 km/val. atsieina 11-28 eurus. Jeigu pažeidėjas nėra nusižengęs eismo taisyklėms per pastaruosius metus, per 10 dienų gali sumokėti pusę minimalios baudos – 5,5 euro.

Už tai, kad, pavyzdžiui, važiavo dvigubai didesniu nei leistina greičiu gyvenamojoje zonoje.

Problema ta, kad gyvenamosiose zonose greičio niekas nematuoja ir čia vienintelė pamoka lakstantiems vairuotojams – netikėtai į važiuojamąją dalį išbėgęs žmogus. Tačiau kartais tokios pamokos baigiasi tragiškai.

Kitose miesto vietose ar užmiestyje greičio viršijimas iki 20 km/val. ne greičio akcijų metu paprastai išvis nėra baudžiamas. Stacionarūs greičio matuokliai, neoficialiais duomenimis, sureguliuoti taip, kad nefotografuotų nežymiai greičiau nei leistina važiuojančių transporto priemonių, nes pačios baudos administravimas kainuoja daugiau nei jos dydis. Nežymėtais automobiliais patruliuojantys pareigūnai tokiais menkniekiais taip pat neužsiima – juk keliuose pilna stambesnių žuvelių. Dėl tokių priežasčių kai kuriuose Lietuvoje miestuose ar vietovėse išsivystė natūralus gyventojų įprotis važiuoti 10-20 km/val. greičiau nei leistina – juk tai kainuoja tik didesnes degalų sąnaudas.

Kadangi baudų dydis nieko negąsdina, įprotį važiuoti greičiau gali pakeisti griežtesnė kontrolė – pavyzdžiui, naujausi nežymėti policijos automobiliai. Jie fiksuoja leistino greičio viršijimą, tačiau paties pažeidėjo sustabdyti nebūtina – pavyzdžiui, naujausia policijos įsigyta ir plačiai išreklamuota „Audi A6“ pastebi visus viršijimo atvejus ir užfiksuoja tai padariusios transporto priemonės numerį. Tuomet automatiškai suformuojamas protokolas ir išsiunčiamas pažeidėjui į namus. Taip pareigūnai sutaupo daug laiko ir gali užfiksuoti daugiau greičio viršijimo atvejų. Tikėtina, kad ilgainiui tokios priemonės rezultatas bus akivaizdus.

Tad greičiau jau tokie automobiliai, važiuojantys be pertraukų, nei savaitės trukmės akcijos privers lietuvius važiuoti leistinu greičiu. Didžiausias jų privalumas – netikėtumas ir kontrolė bet kokioje vietoje. Greičio maratonai ir panašios akcijos tokio netikėtumo faktoriaus neturi. Paklauskite bet kurio eismo specialisto ir jis atsakys, kad būtent kontrolės aktyvumas turi didžiausią įtaką eismo saugumui – trumpalaikių akcijų bei baudų dydžio įtaka tam kur kas mažesnė.