Degalų brangimą kursto ne tik įtampa Artimuosiuose Rytuose: mokesčiai sudaro beveik pusę kainos

Pastaruoju metu augančios degalų kainos Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Sparčiai augant degalų kainoms, ekspertai atkreipia dėmesį, kad jų brangimą lemia ne vien geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, bet ir valstybės mokesčių politika. Skaičiuojama, kad galutinėje dyzelino kainoje mokesčių dalis pasiekė jau beveik 1 eurą, o planuojamas akcizų didinimas kitąmet šią naštą dar labiau padidins. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, ekspertai ragina atsakingas institucijas imtis skubių priemonių – peržiūrėti degalų akcizų politiką bei svarstyti dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmo įvedimą.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimais, kovo 16 dieną vidutinė dyzelino kaina siekė apie 2 Eur/l. Beveik pusę kainos sudarė naftos produktų kaina (0,96 Eur/l), o mokesčių (akcizas ir PVM) dalis siekė 0,87 Eur/l. Kiti veiksniai (distribucija ir logistika, perdirbėjo antkainis, mažmeninės prekybos sąnaudos, grynoji mažmenininko marža) prie galutinės kainos bendrai pridėjo apie 0,17 Eur/l.

Palyginti su ankstesniais metais, mokesčių dalis degalų kainoje kasmet nuosekliai auga. Jei 2024 m.

mokesčiai siekė 0,65 Eur/l, tai šiemet jau 0,87 Eur/l. Degalų akcizas bus didinamas ir toliau, tad prognozuojama, kad 2027 m. mokesčių dalis pasieks 1 Eur/l.

„Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad degalinės savavališkai nustato kainas, tačiau akivaizdu, kad jas lemia du esminiai veiksniai – tarptautinė naftos produktų rinka ir valstybės mokesčių politika. Geopolitinė įtampa diktuoja tarptautines kainas, kurių pagrindu Lietuvoje bei daugumoje Europos šalių formuojamos mažmeninės degalų kainos. Nors globalių procesų pakeisti negalime, mokesčių politika yra mūsų šalies vidaus sprendimas. Ją galima ir būtina koreguoti atsižvelgiant į šalies ekonomikos būklę bei siekiant apsaugoti vartotojus nuo drastiškų kainų šuolių“, – teigė LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Suveikė didelių mokesčių efektas

Pasak jos, pastaruosius kelerius metus degalų akcizai Lietuvoje augo itin sparčiai, tačiau šį šuolį kurį laiką kompensavo mažėjimo tendenciją išlaikiusios naftos produktų kainos. Būtent dėl pigusios žaliavos vartotojai mokesčių dalies didėjimo galutinėje degalų kainoje tiesiogiai nepajuto. Visgi, jau pernai diskutuojant dėl akcizo didinimo, rinkos dalyviai pabrėžė: mokesčių kilimas skausmingai pasijus, kai šoktels naftos kainos rinkoje.

„Atsitiko tai, ką prognozavo daugelis ekspertų: akcizų didinimas skausmingai pasijuto vos tik dėl karinių veiksmų Irane žaliavinės naftos kaina, kartu su jomis – tarptautinės naftos produktų kainos šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Pernai nedaugelis įsivaizdavo, kad nafta vėl gali kainuoti 100 dolerių už barelį, tačiau šiandien tai tapo tokia pat realybe, kaip ir 2 eurus viršijančios dyzelino kainos degalinėse“, – sakė LIEPA vadovė.

Lietuvos mokesčių politika ryškiai kontrastuoja su kaimyninės Lenkijos strategija išlaikyti ekonominį konkurencingumą ir nedidinti akcizų. Kadangi Lenkijoje akcizai yra gerokai mažesni, pasaulinių naftos kainų šuolis šios šalies vartotojams nėra toks skausmingas. Palyginimui, šiuo metu dyzelinas kaimyninėje valstybėje kainuoja vidutiniškai 20 ct/l mažiau nei Lietuvoje.

Ragina imtis skubių priemonių

Ekspertai pažymi, kad jei aukštos kainos rinkoje išsilaikys ilgiau, būtų racionalu peržiūrėti suplanuotą akcizų didinimą 2027 m. Priešingu atveju galutinė kaina vartotojams gali toliau augti, o tai neigiamai paveiks šalies ekonomiką ir bendrą kainų lygį, o labiausiai – nukentės socialiai jautrios visuomenės grupės. Pasak K. Čeredničenkaitės, optimizmo suteikia, kad diskutuoti dėl akcizo didinimo stabdymo ar mažinimo pradėjo svarstyti ir valstybės vadovai.

Visgi, akcizų mažinimas yra tik trumpalaikis sprendimas, leidžiantis sumažinti degalų kainas. Kaip alternatyva siūlomas dalinis degalų akcizo susigrąžinimo mechanizmas, kuris sėkmingai taikomas 10-yje ES šalių. Jis leistų verslui susigrąžinti dalį sumokėto akcizo ir paskatintų degalus pirkti Lietuvos degalinėse.

Lietuvai toks mechanizmas leistų susigrąžinti reikšmingas akcizų pajamas, kurių šalis neteko, kai pernai Lietuvai pakėlus akcizus, o Lenkijai to nepadarius, vežėjai masiškai pradėjo piltis degalus Lenkijos degalinėse. Preliminariais LIEPA skaičiavimais, įvedus mechanizmą, Lietuvos biudžetą kasmet papildytų iki 168 mln. eurų pajamų, kurias būtų galima nukreipti svarbiausiems šalies poreikiams.

„Dalinio akcizo susigrąžinimo mechanizmo idėją teikėme pernai, tačiau pasiūlymas nesulaukė atsakingų insitucijų dėmesio, nors jis galėjo spręsti degalų mokesčių nutekėjimo į užsienį problemą. Dabar esant įtemptai situacijai degalų rinkoje, raginame grįžti prie šios idėjos – atlikti galimybių studiją, kuri parodytų šio mechanizmo veiksmingumą“, – pabrėžė K. Čeredničenkaitė.