Draudikai: kelyje sugedus automobiliui vairuotojai pagalbos ieško kaip išmano

Kelyje netikėtai sprogusi padanga, išsikrovęs akumuliatorius, pasibaigę degalai ar automobilio viduje užtrenkti rakteliai – tai vos kelios problemos, dėl kurių vairuotojams tenka kreiptis į techninės pagalbos kelyje tarnybas. Draudikai savo ruožtu pastebi, kad jei dalies gedimų prognozuoti neįmanoma, tai kita dalis liūdnai pasibaigiančių situacijų susidaro dėl vairuotojų aplaidumo, ignoruojamų pirmųjų gedimo signalų.

„Techninės pagalbos kelyje specialistai puikiai žino, kad automobilių gedimams sezoniškumas neegzistuoja – paslauga vienodai paklausi tiek žiemą, tiek vasarą. Žinoma, gedimai skiriasi, o nagrinėdami pagalbos kelyje įvykius matome, kad 70 proc. jų baigiasi būtinybe automobilį transportuoti. Statistiškai dažniausiai į tarnybą kreipiasi sostinės gyventojai, tačiau matome, kad į bėdą kelyje patenka visų šalies regionų gyventojai“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Ignoruoja pirmuosius signalus

Pasak jo, kelyje pasitaiko įvairių gedimų. Vieni jų būna visiškai netikėti, tokie kaip prakiurusi padanga ar užsitrenkusios durelės.

Tuo tarpu kiti potencialūs gedimai dažnai pasiunčia signalą gerokai anksčiau nei nutinka bėda. Ir būtent pirmųjų simptomų ignoravimas yra pagrindinė problema.

„Tam tikros prognozuojamų gedimų tendencijos tikrai yra. Tarkime, senesnių nei 10–12 metų automobilių vairuotojai dažniau kreipiasi dėl stabdžių, elektros, degalų ir aušinimo sistemų gedimų, neretai pasitaiko pakabos ir pavarų dėžės gedimų. Šiuo atveju dažniausia bėdų priežastis – vairuotojų abejingumas ir gedimo simptomų ignoravimas. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, tačiau nemaža dalis vairuotojų net ir jausdami, kad kažkas ne taip, ar girdėdami nebūdingus garsus, eksploatuoja automobilį tol, kol jis kelyje tiesiog sugenda. Nežinau, kaip dar aiškiau pasakyti, bet žinokite, kad jei kažkoks gedimas jau prasidėjęs, savaime jis nei išsispręs, nei išnyks. Juo labiau, kad automobilis dažniausiai sugenda pačiu netinkamiausiu metu – kai labai skubama, ar kelionės tikslą pasiekti itin svarbu“, – aiškina A. Žiukelis.

Anot jo, tie, kurie girdėdami bildesį tiesiog pasigarsiną muziką salone, rizikuoja ne tik stipriai išauginti automobilio remontui reikalingas išlaidas, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių saugumu ar net gyvybe.

„Turėjome atvejį, kai moteris su mažu vaiku važiuodama autostrada... pametė ratą. Labai išsigandusi kvietė pagalbą ir guodėsi, kad jau savaitę girdėjo kažkokį pašalinį garsą, bet tiesiog nekreipė dėmesio, nerado laiko automobilį parodyti specialistams. Tiesiog važiavo tol, kol pametė ratą. Puiku, kad šį kartą viskas laimingai, bet akivaizdu, kad skaudžios nelaimės rizika buvo tikrai didelė. Visada žinokite, kad techninė pagalba kelyje padės, tačiau taip tampyti likimą už ūsų – labai pavojinga“, – įsitikinęs specialistas.

Nepasiruošia net tam, kam galėtų

Skaičiuojama, kad apie 15 proc. visų techninės pagalbos kelyje įvykių sudaro netikėti ir nenumatyti atvejai: pradurtos padangos, supainioti degalai, automobilio durelių užtrenkimai. Tokiais atvejais, draudikų teigimu, ypač svarbu teisingai įvardyti gedimą, gebėti aiškiai susiorientuoti, kurioje vietoje esate, kokios pagalbos iš tiesų reikia.

„Kalbant apie netikėtus gedimo atvejus, jie sukelia nemažai streso, todėl pirmiausia būtina nurimti ir adekvačiai įvertinti, ką šioje situacijoje galite padaryti patys, o kada jau reikalinga specialistų pagalba. Tarkime, jei vietoje benzino prisipylėte dyzelino, vargu, ar pavyks ką nors padaryti patiems. Tuo tarpu jei nuleido padangą, dalis vairuotojų ją sugebės pasikeisti ir savarankiškai. Žinokite, kad labai svarbu kuo konkrečiau ir tiksliau pateikti informaciją apie tai, kas nutiko, kokios įvykio aplinkybės ir kur esate“, – aiškina specialistas.

Nemažai problemų kyla ir dėl to, kad vairuotojai nepasirūpina ir tuo, kuo turėtų. Pavyzdžiui, net ir galėdami pasikeisti padangą jie vietoj atsarginio rato bagažinėje vežiojasi asmeninius daiktus, neturi domkrato, tinkamo veržliarakčio.

„Tenka susidurti su vairuotojais, kurie, regis, piktybiškai nesivežioja atsarginio rato, išnaudodami jo vietą papildomai bagažinės erdvei, dujų įrangai. Maža to, apie jį prisimena tik tada, kai prireikia, tačiau profilaktiškai dažniausiai neprižiūri, nepatikrina jo būklės. O patekus į bėdą tai tampa iš ties svarbu“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

A. Žiukelio teigimu, nutikus gedimui, net ir turint pagalbos kelyje paslaugą dažnai kreipiamasi ne ten, kur reikėtų – skambinama bendruoju pagalbos centro telefonu, artimiesiems, draugams net darbdaviams.

„Papasakoti, kas įvyko, ieškoti pagalbos ar patarimo ne taip jau retai kreipiamasi ne ten, kur reikėtų. Net ir turėdami galimybę pasinaudoti pagalba kelyje, vairuotojai pasuka visai kitu keliu, naudojasi ne draudimo bendrovės nurodytos įmonės paslaugomis, bet patys ieško, kas tokią pagalbą gali suteikti. Dėl to iš dalies kaltas ir stresas, ir netikėtumo faktorius. Jei jums priklauso pagalbos kelyje paslauga, žinokite, kad pirmiausia reikia skambinti į techninės pagalbos centrą, kurio numerį rasite prie draudimo poliso. Tai kur kas efektyviau nei klausytis, ką apie vieną ar kitą situaciją mano šeimos nariai ar draugai. Būna, kad net ir pačių geriausių ketinimų vedini jie tiesiog suklaidina streso apimtus ir bėdos ištiktus vairuotojus“, – sako A. Žiukelis.

Taip pat tokiu atveju galima pasinaudoti svetaine www.avarinis.lt kuri skirta techninės pagalbos kelyje ieškantiems žmonėms.