Geriausią „Chill‘n‘Grill“ automobilį teko prikelti „iš mirusių“

Radviliškyje įsikūręs automobilių gerbėjas ir nagingas restauratorius Arūnas Navickas pasakoja, kad automobiliai jo gyvenime atsirado visiškai netyčia.

Kaip jis pats sako – garaže teko augti, tad „ratai“ svetimi nebuvo. Nuo pat jaunų dienų jam įdomiausiais atrodė „Mercedes-Benz“ gaminami modeliai. Taip tęsėsi iki tol, kol A. Navicko brolis sulaukęs 18 metų ėmė ir įsigijo senuką „Volkswagen Kaefer“, Lietuvoje pravardžiuojamą „vabalu“.

„Po brolio įsigyto „vabalo“ atsirado ir autobusas. O šiam atsiradus supratau, kad kitų automobilių man ir nereikia, mat tai – universalus automobilis, nes kur benuvažiuosi, ten pernakvosi viduje ir keliausi toliau“, – šypsosi pašnekovas.

Arūno minimas autobusas, arba dar kitaip – žaliai baltas „Volkswagen Type 2“ (T1) šiemet vykusioje šeštojoje automobilių kultūros fiestoje „Chill‘n‘Grill“, organizuotoje japoniškų automobilių gerbėjų klubo „JDM.lt“, buvo pripažintas geriausiu renginio automobiliu. Visgi kalbėdamas apie itin branginamą transporto priemonę A. Navickas kuklinasi.

Esą, automobilis smagus, tačiau su juo likę dar daug darbų.

Visgi istorija, kaip senutėlis, 1966 m. pagamintas, T1 atsidūrė restauratoriaus rankose – itin įdomi.

Ieškojo 3 metus

Užteko vos vieno žvilgsnio į senuką „Type 2“, kad A. Navickas užsimanytų tokį turėti savo garaže. Vyras pasakoja, kad norimo modelio ieškojo trejus metus – nuo 2007 m. iki 2010 m.

„Tie, kurie būdavo skelbimuose, mums buvo neįkandami. Tačiau laikui bėgant padėtis tik prastėjo, tad galiausiai čiupom kone bet ką, ką radome“, – prisimena restauratorius.

Pasak jo, sunkiausia rasti norimą modelį buvo dėl to, kad šio žvalgėsi visa Europa. Jei lietuviams T1 buvo tiesiog automobilis, užsieniečiams jis buvo savotiško kulto simbolis.

Suradęs norimą transporto priemonę, A. Navickas pardavė visus turėtus automobilius ir įsigijo išsvajotą „Type 2“.

Tiesa, automobilis buvo ne tik nevažiuojantis. Jam trūko langų, durų, buferių, lempų, daugelyje vietų buvo gerokai apgadintas kėbulas.

„Ėmėme rinkti reikalingas šiam modeliui dalis, o kol rinkome – restauravome brolio „vabalą“, – šypteli pašnekovas.

Gavęs visas reikalingas detales restauratorius ėmėsi darbo ir T1 gyvenimui „prikėlė“ per maždaug 8 mėnesius. Be to, kol „gaivino“ pirmąjį senolį, A. Navickui pasitaikė galimybė priglausti ir antrą tokį pat furgoną.

„Antrąjį autobusą, galima sakyti, susirinkau visiškai iš šiukšlių. Jį išsikasėm iš smėlynų miške. Automobilis buvo be abiejų tiltų, visiškai tuščias ir baisus. Grąžinti į gyvenimą jį pavyko per maždaug 9 mėnesius“, – prisimena radviliškietis ir skaičiuoja, kad šiandien jo garaže – trys tokie patys „Volkswagen Type 2“ (T1).

Nori daugiau langų

Geriausiu renginio automobiliu „Chill‘n‘Grill“ komisijos pripažintas T1 neturi istorinių registracijos numerių, nors ir galėtų į juos pretenduoti. Paklaustas, kodėl, A. Navickas tik numoja ranka – esą gerai ir taip.

Vyro turimi trys T1 visuomet traukia aplinkinių žvilgsnius. Suaugusiems šie modeliai asocijuojasi su rusiškais „viliukais“, vaikams primena vieną animacinio filmuko „Ratai“ herojų. Prašymų leisti pavažiuoti retu modeliu ar jį išnuomoti renginiams netrūksta, tačiau A. Navickas numylėtus automobilius skolinti vengia.

„Pravažiavome per kelias draugų vestuves – tik tiek. Šiaip šiais autobusais dažniausiai keliaujame“, – atskleidžia pašnekovas ir skaičiuoja, kad 100 km atstumui 1,6 l darbinio tūrio benzininį variklį turintis T1 „išgeria“ apie 8-9 l degalų.

Dabar didžiausias rūpestis – nauja pavarų dėžė, mat su senąja autobusas nespėja važiuoti su automobilių srautu. Su senąja pavarų dėže automobiliu patogiausia važiuoti 80 km/val. greičiu, bandant „spausti“ daugiau, sako A. Navickas, „automobiliui nebepatogu“.

„Su nauja pavarų dėže galėsime laikyti kokius 95 km/val. ir jau nebesimaišysime ant kelio“, – aiškina pašnekovas, planuojantis į „Type 2“ modelį sumontuoti „Volkswagen Kaefer“ pavarų dėžę.

Ateityje, juokiasi A. Navickas, norėtų turėti dar vieną „Volkswagen“ autobusiuką – tik su daugiau langų, mat „Volkswagen Transporter“ pirmtakais tapę „Type 2“ modeliai tarpusavyje labiausiai skiriasi langų skaičiumi.

Pirmasis – prieš 65 metus

„Volkswagen“ koncernas, pagaminęs savo pirmąjį automobilį „Type 1“, plačiau žinomą kaip „vabalą“, 1950 m. išleido antrąjį, tačiau galvodami pavadinimą fantazijos stokojo, tad antrasis modelis gavo „Type 2“ vardą.

Žmonės labai greitai pamėgo naująjį „Volkswagen“ gaminį, o 1960-aisiais jis tapo net vienu iš hipių judėjimo simbolių.

Kuriant naują modelį „Volkswagen“ teko nemažai paprakaituoti. Pavyzdžiui, pirmą kartą išleidus „Type 2“ prototipą paaiškėjo, kad šio aerodinaminis koeficientas itin prastas – vos 0,75. Bandymai vėjo tunelyje parodė, kurias vietas reikėtų keisti, kad šis rodiklis taptų geresnis. Tarkim, vos sulenkus priekinį stiklą ir stogo liniją į „V“ raidės formą, automobilio aerodinaminis koeficientas pasiekė 0,44 žymą.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje buvo leidžiama 11 skirtingų „Type 2“ modelio variantų: pradedant krovininiu, neturinčiu langų ir sėdynių, baigiant turinčių tinkamą kėbulą stovyklavimui ir kelionėms.

2013 m. Brazilijoje „Volkswagen“ gamykloje buvo nutraukta vėlesnių, T2 simboliu žymėtų, „Volkswagen“ furgonų gamyba.