Iškalbinga statistika Kaune: per penkerius metus panaikinta kone pusšimtis „juodųjų dėmių“

Pastaraisiais metais eismas Kauno gatvėse tapo ne tik patogesnis, bet ir kur kas saugesnis. Rombo formos ženklai ant važiuojamosios kelio dalies, kryptinis apšvietimas ir kitos saugumą didinančios priemonės nuo pat 2019-ųjų padėjo išvengti žūčių nereguliuojamose perėjose. Tačiau yra ir daugiau gerų naujienų – per penkerius metus mieste perpus sumažėjo „juodųjų dėmių“ skaičius.

Sparčiai naikina „juodąsias dėmes“

Kaune „juodosios dėmės“ sankryžose ir kelio ruožuose fiksuojamos pastarąjį dešimtmetį. Tai reiškinys, kai per ketverius metus sankryžoje ar 500 metrų atkarpoje įvyksta mažiausiai 4 įskaitiniai eismo įvykiai ir juose žūsta ar būna sužeisti žmonės.

Ypač ryškus „juodųjų dėmių“ mažėjimas pastebimas per pastaruosius penkerius metus. Pavyzdžiui, 2020-aisiais iš viso užfiksuotos 69 „juodosios dėmės“ miesto sankryžose ir ruožuose, o pernai – 29.

„Pagrindinė priežastis – greitas reagavimas į ekspertų rekomendacijas ir įžvalgas. Tiek sankryžose, tiek ir gatvių atkarpose diegiame papildomas saugumo priemones. Vienur įrengiame šviesoforu reguliuojamas sankryžas, kitur pakanka papildomų kelio ženklų ar ženklinimo. Kiekviena situacija vertinama individualiai.

Nuolatos stebime eismo įvykių statistiką. Užfiksavę eismo įvykių pasikartojimą, nedelsiant imamės priemonių ir užkardome galimos „juodosios dėmės“ atsiradimą“, – sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Artimiausiu metu pokyčių sulauks Šarkuvos ir Jotvingių gatvių sankirta Šilainiuose. Ši vieta buvo įtraukta į „juodųjų dėmių“ sąrašą. Tačiau net ir pastaraisiais metais čia pasitaikydavo įskaitinių įvykių. Siekiant problemą išspręsti, dar šią vasarą trišalėje sankirtoje bus įrengti šviesoforai.

Papildomos saugumo priemonės

Transporto ir eismo organizavimo specialistai Kaune imasi ir daugiau priemonių, užtikrinančių didesnį saugumą keliuose. Pavyzdžiui, dar šįmet Ateities plente panaikinti pavojingi kairiniai posūkiai. Čia pat įrengtas vidutinis greičio matuoklis.

Visos mieste įrengtos reguliuojamos ir nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos turi kryptinį apšvietimą. Tai užtikrina geresnį matomumą eismo dalyviams tamsiuoju paros metu.

Eismo valdymo centro darbuotojai, pasitelkdami vaizdo stebėjimo kameras, reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus. Visa tai užtikrina ne tik sklandesnį judėjimą gatvėse, bet ir mažina skaudžių nelaimių skaičių.

Tam, kad vairuotojams ir pėstiesiems eismas Kaune būtų kuo aiškesnis ir paprastesnis, susisiekimo infrastruktūra atnaujinama kompleksiškai. Tvarkant gatves, nepamirštama ir apie pėsčiųjų, dviračių takus. Naujos pėsčiųjų perėjos įrengiamos atsižvelgiant į eismo įvykių suvestines ir gyventojų pastebėjimus.

„Rombai“ – pasiteisinusi praktika

„Akivaizdu, kad Kaune diegiamos eismo saugumą užtikrinančios priemonės pasiteisino. Vadinamieji rombai – vienas iš pavyzdžių. Kauniečiams šis ženklinimas puikiai žinomas. Nenuostabu, kad jau šešerius metus neturime nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose perėjose. Tokia praktika galėtų būti taikoma visoje Lietuvoje“, – neabejoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaunas iki šiol išlieka vieninteliu miestu Lietuvoje, naudojančiu „rombų“ ženklinimą ant važiuojamosios kelios dalies prieš perėjas.

Jie Kaune pradėti naudoti 2018 metais. Tąkart naujovė pasitelkta remiantis Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų užsienio šalių patirtimi. Vien per pirmuosius dvejus metus žymėjimas prieš perėjas padėjo skaudžių nelaimių skaičių sumažinti kone perpus.