Kada Lietuvoje persėsime į elektromobilius?

Iki 2015 metų sukuriamas pilotinis elektromobilių baterijų krovimo ir keitimo infrastruktūros tinklas Vilniuje. Iki 2020 metų Lietuvoje pradeda veikti elektromobilių gamykla. Iki 2030 metų visiškai elektrifikuojamas viešasis transportas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ekologišką transportą sudaro iki 40 proc. visų automobilių. Iki 2050 metų Lietuvos ekologiškų automobilių parkas išplečiamas iki 50 proc. visų automobilių. Tokią viziją turi šalies susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Vieni gali sakyti, kad tai per mažai ambicingi tikslai, kiti gali sakyti, kad pernelyg ambicingi. (...) Manau, kad tai nėra vien tik plika barono Miunhauzeno fantazija, o iš tikrųjų labai  realūs,  mums visiems pasiekiami dalykai. Tereikia sutelkti jėgas ir siekti ambicingų planų“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos“ teigė ministras.

Itin optimistiškas prognozes aplinkai draugiškų transporto priemonių atžvilgiu išsakė ir ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, elektromobiliai taps masinėmis transporto priemonėmis „grečiau, nei mes tikimės“.

Tai nėra vien tik plika barono Miunhauzeno fantazija, o iš tikrųjų labai realūs, mums visiems pasiekiami dalykai. Tereikia sutelkti jėgas ir siekti ambicingų planų.„Visi pamename, kas vyko su juostinėmis fotokameromis ir kur tokios bendrovės kaip „Koda“, „Juji“ ir panašiai yra šiandien. Atrodė, kad ta pasaka niekada nesibaigs, bet ji baigėsi labai greitai. Nenoriu pasakyti, kad lygiai tokiu pačiu tempu įmanoma eiti ir elektromobilių srityje. Čia žaidžia ir infrastruktūra, ir daug galingesni žaidėjai, bet procesas bus tikrai panašus“, – kalbėjo D.Kreivys.

Lietuvoje – daug pranašumų

Kalbėdamas apie elektromobilių perspektyvas Lietuvoje, E.Masiulis pabrėžė, kad pirmiausia būtina įvertinti šalies pranašumus, galinčius prisidėti prie elektromobilių pramonės plėtros. O jų, ministro įsitikinimu, Lietuvoje yra ne vienas. „Pirmiausia numatomas itin didelis elektros gamybos pajėgumų išplėtimas Lietuvoje ir šalyse kaimynėse, susijęs su būsimos atominės elektrinės statyba. Elektromobilių pramonė plėtojama ir todėl, kad nėra stipriausių rinkos dalyvių. Neturėdami aiškaus tradicinio transporto priemonių gamintojo, turime baltą lapą, kuriame galime pasiūlyti palankias sąlygas galimiems investuotojams, ateinantiems į rinką, ir taip galime tapti regiono lyderiais“, – sakė ministras.

Dar vienas Lietuvos pranašumas, politiko nuomone, yra santykinai nebrangi ir labai kvalifikuota šalies darbo jėga. E.Masiulis sakė, kad verslininkai pastaruoju metu yra „ypač susidomėję“ elektromobilių pakrovimo stotelių diegimu ir atstovavimu elektromobilių gamintojams. „Šiandien Lietuvoje galima įsigyti visiškai elektrinį mopedą, taip pat sparčiai populiarėja įvairių modifikacijų elektriniai dviračiai. Derinami transporto priemonių vidaus degimo variklių keitimo į elektros variklius techniniai klausimai, dėl galimybės tokį perdirbimą vykdyti Lietuvoje“, – kalbėjo ministras.

Motyvavimui – pigesnė elektra

Viena iš pagrindinių kliūčių elektromobilių įsigalėjimui pasaulyje šiandien yra didelė, palyginti su įprastinių automobilių, kaina. Tačiau daugybė valstybių, tarp kurių – Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija, Japonija, Kinija ir kt., savo gyventojus rinktis ekologišką transportą motyvuoja įvairiomis ekonominėmis priemonėmis. Tarp jų: nemokamas automobilių pastatymas, dalinis baterijų krovimo kompensavimas, nemokamas įvažiavimas į apmokestintas miesto zonas, atleidimas nuo transporto priemonės registravimo, kelių mokesčio ir pan.

„Kai kurios šalys kompensuoja dalį automobilio, varomo elektra, ir automobilio, varomo kuru, kainų skirtumą. Visos šios ekonominės skatinimo priemonės turi trūkumų ir privalumų, todėl jas būtina įvertinti Lietuvos transporto sektoriaus ir ekonomikos kontekste, pasveriant ir valstybės galimybes“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

E.Masiulis neatmetė galimybės, kad viena iš motyvavimo priemonių galėtų būti ir pigesnė elektra ekologiško transporto savininkams. „Pigesnė elektra vartotojams yra viena iš priemonių, kaip ateityje būtų galima paraginti žmones daugiau domėtis elektromobiliais ir paskatinti elektromobilių poreikį. Nepakanka vien to, kad  į šalį ateitų investuotojai, kurie pradėtų investuoti į elektromobilių gamybą, ar į pakrovimo stotelių infrastruktūros tinklą. Labai svarbu skatinti vartotojiškumą ir tam mes matome pakankamai daug priemonių“, – sakė politikas.

D.Kreivys: įspūdis nepakartojamas

Savo ruožtu ūkio ministras D.Kreivys akcentavo tikįs, kad elektromobiliai yra sritis, sąlygosianti svarbius pokyčius. Anot jo, ekologiškos transporto priemonės geresnės visomis prasmėmis: ir ekonomine, ir ekologine, ir patogumo. Politikas atkreipė dėmesį, kad nors šiandien elektromobilio kaina yra 15–20 proc. didesnė nei benzininio automobilio, ekspertai teigia, kad iš seno automobilio persėsti į elektromobilį ekonomiškai yra naudinga.

„Bet šiuo atveju schema yra truputį kitokia, nei kad „nusipirkau elektromobilį ir jį naudoju“. Bendrovėje „Better place“ perki kilometrą, kaip kad perki mobilaus telefono minutę, ir naudojiesi visa infrastruktūra. Moki už minutę ir nuvažiuotą kilometrą. Ir tada, kai paskaičiuoji visus šiuos dalykus, ekspertų teigimu, net ir dėvėtiems automobiliams tai turėtų atsipirkti“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat teigė Izraelyje asmeniškai išbandęs elektromobilį specialiai įrengtoje dviejų kilometrų trasoje. „Įspūdis yra nepakartojamas. Garso nėra, o greitis kaip penkių litrų automobilio variklio. Kaip lėktuvas. Elektromobilis, atrodo, tiesiog skrenda“, – įspūdžiais dalinosi ministras.

Pradžia – viešasis sektorius

Politiko įsitikinimu, sekant kitų šalių pavyzdžiu, elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje pirmiausiai reikėtų kurti viešajam sektoriui. Ministras D.Kreivys pateikė Japonijos pavyzdį, kur didžiausias Japonijos taksi operatorius „Nihon Kotsu“ kartu su amerikiečių bendrove „Better place“ paleido pilotinį 90 dienų eksperimentą, kurio metu išbandomos automotizuotos baterijų pakeitimo stotelės. Baterijos pakeitimo procesas čia trunka apie vieną minutę.
„Šnekame su investuotojais. Tai yra pradžia. Mūsų vizija – pabandyti pasikviesti strateginį investuotoją, kuris padarytų projektą, ar su „Vilniaus taksi“, ar su nedideliais miesto autobusais, kad mes matytume visą naudą, atsipirkimą ir galėtumėme žmonėms pademonstruoti, kad tokie pilotiniai projektai veikia“, – dėstė politikas.

Skeptikai: tai beviltiška

Įvairių analizių duomenimis, iki 2020 metų pasaulyje elektromobiliai ir hibridai sudarys apie 10 proc. visų automobilių. Tyrimų bendrovės „Pike Research“ naujausiais duomenimis, 2015 metais pasaulio keliais važinės apie 3,1 mln. elektra varomų transporto priemonių, o joms aprūpinti pasaulyje bus įrengta 4,7 mln. pakrovimo stotelių.

Visgi skeptikai į tokias prognozes numoja ranka. Labiausiai elektromobiliams kliuva už baterijų technologiją, kuri esą yra tokia netobula, kad vos po dviejų metų baterijos tampa nebetinkamomis naudoti. Elektromobilių skeptikai pirštu rodo ir į elektromobilių įveikiamą atstumą su viena pilnai įkrauta baterija, didelę elektromobilių kainą, ir kt.