Naudotų hibridų bumas: kodėl šie automobiliai tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?

Naudotų automobilių rinkoje dar visai neseniai dominavo dyzeliniai ir benzininiai modeliai. Tačiau šiandien vis dažniau matoma kita kryptis – hibridiniai automobiliai įsitvirtina kaip vienas sparčiausiai augančių segmentų. Jie tampa patraukliu kompromisu vairuotojams, norintiems mažesnių kuro sąnaudų ir emisijų, bet dar nepasiruošusiems visiškai elektriniam transportui.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. pirmąją metų pusę net 34,7 proc. visų naujai registruotų automobilių Europos Sąjungoje (ES) buvo hibridiniai. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra ES rinkos dalis siekė 37,5 proc. Lietuvoje šie skaičiai dar įspūdingesni – hibridai sudarė 49,4 proc. visos rinkos, lenkdami tiek benzininius, tiek dyzelinius automobilius (33,6 proc.).

Šią tendenciją patvirtina ir naudotų automobilių prekybos bendrovė „Longo LT“. Įmonės duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį hibridiniai automobiliai sudarė vos 4 proc. jų pardavimų. 2024 m. – jau 5,5 proc., o 2025-aisiais – net 14 proc.

„Tendencija akivaizdi: hibridinių automobilių pardavimai nuolat auga. Daugėja tiek jų pasiūla, tiek ir susidomėjusių pirkėjų gretos“, – pastebi bendrovės vadovas Paulius Valiukėnas.

Ford Kuga

Pasak jo, ilgą laiką dominavo paprastieji, savaime pasikraunantys hibridai, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami ir iš tinklo įkraunami modeliai.

„Jie tampa patraukliu sprendimu tiems, kurie kasdien važiuoja trumpus atstumus – pavyzdžiui, 20–30 kilometrų iki darbo. Tokius maršrutus dauguma pakraunamų hibridų gali įveikti naudodami vien elektrą. Tuo pat metu, turint benzininį variklį, toks automobilis be vargo įveikia ir ilgesnes keliones“, – pažymi P. Valiukėnas.

Ne ekologija, o taupumas

Hibridiniai automobiliai, pasak eksperto, šiandien pasirenkami pirmiausia ne dėl aplinkosaugos, bet dėl praktiškumo.

„Daugeliui pirkėjų tai yra patogus sprendimas kasdieniam naudojimui – automobilis pats pasikrauna važiuojant, todėl nereikia rūpintis stotelėmis ar planuoti kelionių pagal baterijos lygį. Kuro sąnaudos mažesnės, o važiavimas – tylesnis ir sklandesnis“, – teigia jis.

Daugeliui tai – optimalus kompromisas tarp tradicinio ir elektrinio automobilio, o kai kuriems – tarpinė stotelė elektromobilio link. Vis dėlto dalis vairuotojų hibridus renkasi ir kaip ilgalaikį sprendimą, kol įkrovimo infrastruktūra dar nėra pakankamai išplėtota.

„Toyota“ – hibridų lyderė

Pasak P. Valiukėno, pirkėjų sprendimui didžiausią įtaką daro ne pati technologija, o konkretus modelis ir jo patikimumas. Dėl to hibridinių automobilių segmente ypač išsiskiria „Toyota“ ir „Lexus“.

Toyota C-HR

„Toyota“ pirmoji pradėjo kryptingai vystyti hibridinius modelius ir tai darė labai sėkmingai. Jų automobiliai vertinami dėl ilgaamžiškumo ir mažų kuro sąnaudų, todėl šios markės hibridai dažnai sulaukia daugiausiai pasitikėjimo“, – sako ekspertas.

Be „Toyota Corolla“, „Auris“, „CH-R“ ar „RAV4“, populiarūs ir tokie modeliai kaip „Kia Niro“, „Mitsubishi Outlander“, „Volvo V60“ ar „Ford Kuga“.

Pigiau ne tik pirkti, bet ir prižiūrėti

Hibridiniai automobiliai išsiskiria ne tik mažesnėmis kuro sąnaudomis – ypač mieste, kur dažniausiai įsijungia elektrinis režimas, bet ir paprastesne eksploatacija.

„Hibridų varikliai dirba efektyviau, dėl to mažiau dėvisi stabdžiai, alyva ir kiti komponentai. Priežiūros išlaidos neretai būna mažesnės nei įprastų automobilių. Nors dažnai kyla klausimų dėl traukos akumuliatorių ilgaamžiškumo, realybėje šie komponentai tarnauja dešimtmetį ar dar ilgiau, o jų gedimai – reti“, – paaiškina P. Valiukėnas.

Mitsubishi Outlander

Kodėl vis dar ne elektromobilis?

Paklaustas, kodėl hibridai vis dar populiaresni nei elektromobiliai, „Longo LT“ vadovas išskiria du pagrindinius aspektus: kainą ir infrastruktūrą.

„Vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje siekia apie 10 tūkst. eurų, tuo metu naudoto elektromobilio – apie 30 tūkst. eurų. Tai – didžiulis skirtumas. Be to, įkrovimo infrastruktūra vis dar ne visiems patogi ir pakankamai išvystyta“, – sako jis.

Dėl šių priežasčių lietuviai renkasi tai, kas šiuo metu atrodo racionaliausias sprendimas – automobilį, su kuriuo važiuoti ekonomiška, patogu ir nereikia keisti kasdienių įpročių.

Hibridų augimas dar tik įsibėgėja

Pasak P. Valiukėno, pastebima aiški tendencija – naujų hibridų augimas ES rinkoje tiesiogiai didina naudotų hibridų pasiūlą Lietuvoje, į šalį patenka vis daugiau tokių automobilių, o pirkėjų susidomėjimas sparčiai auga.

„Benzininių ir dyzelinių automobilių dalis mažėja dėl griežtėjančių emisijų reikalavimų, brangstančių degalų ir požiūrio į tvaresnį transportą pokyčių. Tai, kad Lietuvoje hibridų dalis jau viršija ES vidurkį, rodo, jog žmonės čia vertina praktiškumą, o infrastruktūrai dar tik vystantis, hibridai tampa logišku sprendimu šiandienai“, – apibendrina ekspertas.