Statistika neramina: rudenį dažnas vairuotojas pamiršta svarbias taisykles, o dėl to auga eismo įvykių ir sužalojimų skaičiai

Trumpėjančios dienos kasmet apsunkina vairuotojų kasdienes keliones rytais ir vakarais. Vis tik tai ne vienintelis pavojus keliuose, kurį vairuotojai privalo įvertinti ir prie jo prisitaikyti. Saugaus eismo ekspertai įspėja, kad rudenį padaugėja įvykių, kurių metų būna ne tik apgadinamos transporto priemonės, tačiau ir sužalojami ar žūsta žmonės. Negana to, statistikos duomenimis, šiais metais eismo nelaimių ir sužeistų žmonių skaičius vėl paaugo, tad ekspertai įvardijo, ką vairuotojai turėtų įvertinti kiekvienos kelionės metu.

Transporto kompetencijų agentūros išanalizuotais duomenimis, vien per šiuos metus iki lapkričio 9 dienos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, eismo įvykių skaičius šalyje padidėjo 6 proc., žuvusių žmonių padaugėjo 0,9 proc., o sužalotų asmenų skaičius išaugo 9 proc.

Pagrindine eismo nelaimių, žmonių sužalojimų ir žūčių priežastimi vis dar išlieka nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas greitis. Vis tik policijos atstovas atkreipia dėmesį, kad lyginant su ankstesniais metais, pastebima ir pokyčių.

„Šiek tiek įvyko pokyčių dėl priežasčių, ypač, dėl reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžą nevykdymo. Ši eismo įvykių priežastis rikiuojasi antroje vietoje po greičio viršijimo. Tai rodo, kad vairuotojų dėmesingumas yra sumažėjęs, jie dažniau iš šalutinio kelio išvažiuoja neįsitikinę, kad tai daryti yra saugu. Taip pat įtakos gali turėti ir prastesnis matomumas, dažnai ištisą parą tvyrantis rūkas, dėl kurio vairuotojai tinkamai neįvertina eismo situacijos. Vis dar opia problema išlieka ir mobiliųjų įrenginių naudojimas vairuojant“, – nelaimių priežastis įvardija Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Daugėja ir susirūpinusių, ir prašančių pagalbos

Prasidėjus tamsiajam metų laikui, vairuotojams taip pat dažniau prireikia pagalbos tiek dėl eismo įvykių, tiek dėl gedimų ar prakiurusių padangų, kadangi esant prastam matomumui vairuotojams dažniau nepavyksta išvengti kliūčių, kurios apgadina automobilį ar tampa priežastimi, kodėl toliau tęsti kelionės nebepavyksta.

Vairuotojams skirtos programėlės „carOne“ ekspertai pastebi, kad prasidėjus rudeniui vairuotojai dažniau įsigyja ir naudojasi pagalbos kelyje iškvietimo paslauga lyginant su vasaros sezonu.

„Pastebime, kad vairuotojai, savo automobiliu besirūpinantys per „carOne“, gerokai dažniau rudenį įsigyja ir pagalbos kelyje paslaugą, lyginant su šiltuoju sezonu. Šios paslaugos pirkimai padidėja daugiau nei trečdaliu, o tai sufleruoja, jog dalis vairuotojų įvertina, kad šaltuoju sezonu pavojų būna daugiau“, – sako „carOne“ produkto vystymo vadovas Jurgis Gudauskas.

Tai, kad prasidėjus rudeniui padidėja ne tik susidomėjimas šia paslauga, patvirtina ir į įvykio vietą skubantys „REDGO Lithuania“ techninės pagalbos specialistai. Anot jų, vos atvėsus orams ir sutrumpėjus dienoms, iškvietimų skaičius padidėja apie 10 proc.

„Dažniausiai rudenį vairuotojai kreipiasi pagalbos įvykus avarijai dėl prasto matomumo. Dėl šios priežasties gauname 10 proc. daugiau pagalbos prašymų. Taip pat 7 procentais išauga iškvietimai dėl pradurtų ar prakiurusių padangų. Dažniau sulaukiame pranešimų dėl susidūrimų su gyvūnais, po kurių iš įvykio vietos tenka išgabenti apgadintas transporto priemones“, – sako Ignas Krasauskas, REDGO Lithuania“ vadovas.

Susirūpinimą kelią vairuotojų aplaidumas

Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad vairuotojams rudenį reikia daugiau laiko adaptacijai prie sudėtingesnių eismo sąlygų. Šiltuoju metų laiku pripratę prie sausos ir šiltos kelio dangos, su kuria vasarinės padangos puikiai sukimba, prasidėjus šaltiems orams ir darganai dažnas nesumažina važiavimo greičio, neįvertina, kad kelio danga šalta, ir net nežymiai drėgnas kelias yra slidesnis, o sukibimas su juo – prastesnis.

V. Grašys pabrėžia, kad nerimą kelia ir vairuotojų aplaidumas. Nepaisant nuolat kartojamų raginimų neužsiimti pašaline veikla vairuojant ar laiku pasikeisti vasarines padangas žieminėmis, vis dar didelė dalis vairuotojų nepaiso šių reikalavimų ir dalyvaudami eisme nesutelkia dėmesio į atliekamą darbą bei laiku nepasirūpina, kad transporto priemonės atitiktų joms keliamus reikalavimus.

„Pastebime, kad reikšminga dalis vairuotojų neskuba keisti padangų žieminėmis iki lapkričio 10 dienos ir laukia kol paspaus didesnis šaltukas ar iškris pirmasis sniegas. Vis tik naivu tikėtis, kad pamačius jog atėjo žiema, tą pačią akimirką pavyks pasikeisti vasarines padangas. Tokiu atveju vairuotojai patys save įstumia į pavojingas situacijas“, – atkreipia dėmesį policijos atstovas.

Jam antrina ir J. Gudauskas, kuris pabrėžia, kad toks vairuotojų aplaidumas taip pat gali ir reikšmingai paploninti piniginę.

„Tokie eismo įvykiai, kurie kilo dėl to, kad kaltininko vairuota transporto priemonė neatitiko keliamų riekalavimų – buvo techniškai netvarkinga – yra laikomi nedraudiminiais įvykiais. Tai reiškia, kad patirtus nuostolius nukentėjusiems atlyginusi draudimo bendrovė apskaičiuotą žalos sumą išieškos iš kaltininko“, – aiškina „carOne“ ekspertas.

Nematomi pavojai

Policijos atstovas taip pat teigia, kad rudenį vairuotojams ypač svarbu įvertinti, jog vis dar daug pėsčiųjų nedėvi atšvaitų, todėl važiuodami neapšviestais keliais ar artėdami prie pėsčiųjų perėjos turėtų būti dėmesingesni.

Remiantis policijos eismo įvykių statistika, 24 proc. visų žūčių įvyksta būtent tamsiu paros metu. Siekdami užtikrinti, kad netekčių skaičius keliuose mažėtų, saugaus eismo ekspertai ragina vairuotojus ypatingai atsakingai elgtis važiuojant miškingose vietovėse ar šalia atvirų laukų, mat susidūrimai su laukiniais žvėrimis – ypač pavojingi. Tiesa, V. Grašys atkreipia dėmesį, kad kai kurie vairuotojų veiksmai siekiant pagerinti matomumą sau, tampa pavojumi kitiems.

„Reikėtų prisiminti, kad rūko žibintai turi labai aiškiai apibrėžtą paskirtį ir turi būti naudojami tik numatytais atvejais. Labai dažnai pastebime, kad vairuotojai rūko žibintus įjungia net ir tuomet, kai oro sąlygos būna geros. Taip akindami atvažiuojančius iš priešpriešos, jie sukelia papildomą pavojų kitiems vairuotojams, kurie būtent dėl to gali nepastebėti pavojaus ar kliūties kelyje“, – pabrėžė V. Grašys.