Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje

Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos kelių transporto įmonės sugeba augti net ir stagnuojančioje rinkoje didindamos savo užimamos tarptautinių pervežimų rinkos dalį. Dyzelino kainų šuolis, prastėjantys Europos Sąjungos pirkėjų lūkesčiai bei augantys kelių mokesčiai kelia naujų iššūkių Lietuvos kelių transporto įmonėms, tačiau ar patys neprikaišiosime sau pagalių į ratus?

Lietuvos kelių transporto įmonės išties demonstruoja įspūdingus rezultatus. Bendras krovininių transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičius Vokietijos keliuose per pastaruosius šešerius metus (nuo 2019 iki 2025 metų) sumažėjo 1 proc. Šį sumažėjimą lėmė Vokietijos ekonomikos stagnacija bei tebesitęsianti pramonės sektoriaus deindustrializacija. Tačiau Lietuvos kelių transporto įmonės sugebėjo padidinti šį skaičių net 39 proc.

Įdomu tai, kad Lietuva pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių Vokietijos keliuose atsilieka tik nuo Lenkijos ir pačios Vokietijos vežėjų (Lietuva 2017 m. aplenkė Slovakiją, 2018 m. – Vengriją, 2019 m. – Nyderlandus, 2022 m. – Rumuniją, o 2023 m.

– Čekiją). Vėlgi, įspūdingas mažos, bet veržlios ir sumanios šalies pasiekimas – ypač turint omenyje, kad po 2014 m. ir 2022 m. Rusijos karinių invazijų Ukrainoje mes, vietoje tilto tarp Rytų ir Vakarų, tapome periferine ES valstybe. Be to, Lietuvos kelių transporto įmonėms pagalius į ratus kaišiojo ir 2022–2024 metais galiojusi mums nepalanki ES Mobilumo paketo nuostata kas aštuonias savaites vilkikus grąžinti į jų registracijos šalį. Laimė, kad 2024 m. spalį ES Teisingumo Teismas galutinai panaikino šį ES Mobilumo paketo įpareigojimą.

Lietuva taip pat užkariauja ir kitas didžiąsias Europos Sąjungos rinkas. Tarptautinių pervežimų rinkoje mažytė Lietuva užima trečiąją vietą Europos Sąjungoje – po Lenkijos ir Ispanijos. Lietuvos kelių transporto įmonės virš 90 proc. pajamų gauna iš tarptautinių pervežimų, iš kurių didžiąją dalį sudaro pervežimai tarp kitų ES šalių bei vidiniai pervežimai trečiojoje šalyje (kabotažas). Bendros Lietuvos kelių transporto įmonių pajamos siekia beveik 6 mlrd. eurų, o transporto paslaugų eksportas ženkliai pagerina bendrą Lietuvos prekybos balansą.

Europos Sąjungos transporto rinka metų pradžioje rodė ryškius atsigavimo ženklus, tačiau karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose verčia dar kartą atidėti tvaresnio atsigavimo viltis – bendras sunkiasvorių krovininių transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų Vokietijos keliuose skaičius vis dar stagnuoja, o transporto paslaugų įkainiai neatidėliotinų sandorių rinkoje kiek smuktelėjo. Vilties teikia tai, kad ilgalaikių sutarčių rinkoje kainos nuosaikiai kyla ir tai suteikia stabilumo – ypač didžiosioms, ilgalaikes sutartis turinčioms įmonėms.

Lietuvos kelių transporto įmonės turi galimybę ir toliau didinti savo rinkos dalį stagnuojančioje Europos Sąjungos rinkoje, jei patys sau neprisikaišiosime pagalių į ratus. Visų pirma, Lietuvos transporto parkas yra vienas naujausių Europoje. Kone du trečdaliai Lietuvos įmonių vilkikų yra nauji (<5 metų) kas didina efektyvumą, mažina eksploatacines sąnaudas ir stiprina konkurencingumą. Be to, Lietuvos įmonės aktyviai diegia naujausius technologinius sprendimus, kurie leidžia optimizuoti maršrutus ir mažinti kaštus.

Vis dėlto, didžiausias iššūkis išlieka darbuotojų trūkumas. Visoje Europos Sąjungoje būtent darbo jėgos stygius šiuo metu yra pagrindinis veiksnys, ribojantis transporto sektoriaus augimą. Lietuva ne išimtis, be darbuotojų iš trečiųjų šalių šio sektoriaus plėtra būtų itin sudėtinga. Nors vietiniai darbuotojai taip pat mielai renkasi šį sektorių, jų paprasčiausiai nepakanka, ypač atsižvelgiant į milžinišką tarptautinių pervežimų mastą. Tad Lietuvos transporto sektoriaus plėtra ateityje priklausys nuo migracijos sistemos lankstumo. Kitu atveju, įmonės gali nuspręsti persikelti į tas šalis, kuriose darbo rinkos yra lankstesnės – visų pirma, į Lenkiją, Vokietiją ar Latviją.

Be to, Lietuvoje dėl didelių akcizo mokesčių šiuo metu dyzelino kaina yra viena didžiausių Europos Sąjungoje bei ženkliai didesnė nei kaimyninėje Lenkijoje. Lenkijos vežėjai dėl pigesnio dyzelino bei lankstesnių įdarbinimo sąlygų įgauna konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos vežėjus.

Lietuvos kelių transporto sektorius ne kartą įrodė, kad net ir sudėtingomis sąlygomis sugeba didinti savo svorį Europoje. Tačiau tam, kad ši sėkmės istorija tęstųsi, būtina spręsti darbo jėgos trūkumą bei imtis priemonių, kurios padėtų išlaikyti tarptautinį konkurencingumą. Jei tai pavyks, Lietuva turi visas galimybes išlaikyti ir dar labiau sustiprinti savo pozicijas Europos transporto žemėlapyje.