Keturi iš penkių vairuotojų pritaria: alkoholis ir vairavimas – visiškai nesuderinami

Penktadalis šalies vairuotojų išvis nevartoja alkoholio, o dar trys penktadaliai paragavę mažiausią svaigiųjų gėrimų kiekį niekada nesėda už vairo. Eismo ekspertų teigimu, tokie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią gyventojų toleranciją vairavimui išgėrus.

„5,5 proc. vairuotojų teigia per praėjusius metus bent kartą sėdę už vairo paragavę alkoholinių gėrimų, o dar dešimtadalis prisipažino turėję tokių atvejų savo ankstesnėje biografijoje, tačiau jau daugiau nei metus taip nesielgiantys. Neabejoju, kad tokį tyrimą atlikus prieš 10-15 metų, alkoholį ir vairavimą derinančių asmenų skaičiai būtų buvę kur kas didesni“, – sako tyrimą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Įdomu, jog mažiausią toleranciją alkoholio vartojimui išreiškė jaunesnio amžiaus vairuotojai.

„Tai rodo, jog ilgus metus vykdomos edukacinės programos apie tragiškas alkoholio vartojimo pasekmes, taip pat sugriežtintos baudos už vairavimą išgėrus duoda realią naudą. Neatmestina, jog besikeičiant požiūriui ateityje gali būti sumažinta leistina promilių riba vairuojantiems asmenims. Juolab kad apie tolerancijos ribų sumažinimą diskutuojama ir kitose Europos Sąjungos šalyse“, – teigia A. Žiukelis.

Drausmingiausi – moterys ir jaunuoliai

Sausio mėnesį BTA užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 21 proc. Lietuvos vairuotojų išvis nevartoja alkoholinių gėrimų. Daugiausia abstinentų yra tarp vairuojančių moterų – 24 proc., ir 26-35 m. amžiaus grupėje – 27 procentai.

60 proc. vairuotojų įvardijo nesantys abstinentai, tačiau teigė niekada nevairavę po alkoholio vartojimo. Daugiausia taip teigiančių buvo 18-25 m. amžiaus vairuotojų grupėje – 67 procentai.

Tuo tarpu 10 proc. vairuojančių asmenų prisipažino praeityje vairavę būdami išgėrę ar bent paragavę alkoholio, tačiau jau daugiau nei metus taip nesielgiantys. Daugiausia tokių buvo tarp vyrų – 15 proc., taip pat 56 m. ir vyresnių gyventojų grupėje – 13 procentų.

Didmiesčiuose daugiau vairuojančių „su kvapeliu“

5,5 proc. vairuotojų teigė ir dabar bent kartą per metus ar dažniau sėdantys už vairo „su kvapeliu“. Dažniau taip elgiasi gaunantys aukščiausias pajamas – 10 proc., ir didmiesčių gyventojai – 8,3 procento.

„Be abejo, didmiesčiuose atstumai didesni, tad iš svečių ar restorano pėsčiomis sugrįžti sudėtingiau, tačiau juk šiuo metu yra daug alternatyvų privačiam transportui. Sumokėti taksi kelis ar keliolika eurų yra kur kas pigiau, nei gauti tūkstantinę baudą ir visai negalėti vairuoti. Be to, bauda ir teisių konfiskavimas nėra vienintelės pasekmės – aplinkinių pasmerkimas, taip pat būtinybė kartoti visą varginantį vairavimo mokymosi procesą turi ir skaudžių moralinių pasekmių. Ar viso to verta viena kelionė namo, užuot sumokėjus kelis ar keliolika eurų taksi“, – sako A. Žiukelis.

Draudimo ekspertas primena, kad neblaiviam vairuotojui sukėlus avariją, iš jo bus pareikalauta atlyginti nuostolius, o pagal kasko draudimą išmokos jis apskritai negali tikėtis.

Saugių dozių nebūna

A. Žiukelio teigimu, apskaičiuoti „saugią“ vairavimui alkoholio vartojimo dozę yra neįmanoma – net toks pat suvartotas alkoholinių gėrimų kiekis turės nevienodų pasekmių vairuotojo elgsenai bei reakcijai skirtingu metu, atsižvelgiant į jo fizinę bei psichologinę būseną.

„Todėl ES vis plačiau diskutuojama apie būtinybę įvesti nulinės tolerancijos ribas, pastarosioms prilyginant ne didesnį nei 0,2 promilių alkoholio kiekį kraujyje – tokia riba leistų vairuotojams be jokios baimės vartoti reikalingus medikamentus ar nealkoholinius gėrimus, turinčius minimalų alkoholio kiekį“, – sako BTA ekspertas.

Europos transporto saugumo taryba skelbia, kad 2018 m. ES keliuose būtų pavykę išsaugoti mažiausiai 5000 gyvybių, jei visi vairuotojai būtų buvę blaivūs. Šios institucijos duomenimis, 25 proc. žūčių ES keliuose yra susiję su alkoholio vartojimu.