Kitąmet vien dėl mokesčių dyzelinas gali brangti beveik 10 centų

Nuo 2027 m. dyzelinui taikoma CO₂ dedamoji didės 2,4 karto, todėl vien dėl šio sprendimo dyzelino litras brangtų iki 10 ct. Papildomą spaudimą transporto sąnaudoms ir infliacijai kelia Hormūzo konfliktas, naujoji „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema ir artėjantis ETS2 direktyvos taikymas. Tuo metu dyzelino pardavimai Lietuvoje jau traukiasi penktą mėnesį iš eilės, todėl ekspertai ragina valstybę peržiūrėti degalų apmokestinimo politiką.

Jei valstybė nekeis degalų apmokestinimo, kitais metais laukiamas reikšmingas dyzelino kainų šuolis. 2025 m. pabaigoje Seimas nusprendė 2026 m. nedidinti dyzelinui taikomos CO₂ dedamosios ir paliko ją 53,6 Eur už 1000 litrų. Tačiau jos augimas buvo sustabdytas tik vieniems metams: nuo 2027 m. įstatyme numatyta dedamoji sieks 131 Eur už 1000 litrų – taigi, padidės 2,4 karto.

CO₂ dedamoji įskaičiuojama į bendrą dyzelino akcizų tarifą, kuris kitąmet padidės nuo 553,6 Eur/1000 l iki 631 Eur/1000 l.

Pagal Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimus, vien dėl CO₂ dedamosios pokyčio mokesčių dalis galutinėje dyzelino litro kainoje padidės apie 9,4 ct/l.

„Šiuo atveju kalbame ne apie pasaulines naftos kainas ar geopolitinius konfliktus, kurių Lietuva negali kontroliuoti, o apie mūsų pačių teisės aktuose užprogramuotą mokesčių didinimą. Tai brangins dyzeliną, o augančios transporto ir gamybos sąnaudos didins ir daugelio prekių bei paslaugų kainas. Tikimės, kad valdžia, įvertinusi galimas neigiamas pasekmes, dar iki 2027 m. imsis sprendimų šiam kainų šuoliui sušvelninti“, – sako LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Degalus brangins ir kiti faktoriai

Spaudimas transporto sektoriaus sąnaudoms ir prekių savikainai artimiausiais metais didės ne tik dėl akcizo.

Nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti naujoji „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema. Ji pakeis šiuo metu naudojamas vinjetes, o krovininis bei dalis keleivinio transporto mokės už kiekvieną mokamais keliais nuvažiuotą kilometrą. Kuo daugiau transporto priemonė važiuos mokamais keliais, tuo didesnę pervežimo savikainos dalį sudarys kelių rinkliava.

Be to, nuo 2028 m. visa apimtimi pradės veikti ir transporto bei pastatų sektoriams skirta ES apyvartinių taršos leidimų sistema ETS2. Pagal ją degalų tiekėjai turės įsigyti taršos leidimus už jų į rinką išleidžiamus degalus ir jais padengti išmetamą anglies dioksido kiekį. Nors leidimus pirks degalų tiekėjai, šių leidimų kaina taps papildoma degalų savikainos dalimi ir bus perkeliama galutiniams vartotojams.

„Transporto sektoriaus sąnaudos nuolat auga, tačiau vežėjas negali neribotą laiką visų šių išlaidų prisiimti pats. Kai sąnaudos didėja visam sektoriui, jos neišvengiamai persikelia į pervežimo tarifus, o galiausiai – ir į prekių kainas parduotuvių lentynose“, – sako „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Degalų kainas šokdina ir geopolitinė įtampa

JAV pajėgoms smogus Irano raketų paleidimo įrenginiams Larako saloje, o Iranui atsakius atakomis prieš JAV bazes regione, nafta vėl staigiai pabrango. Rugpjūčio 31 d. „Brent“ naftos kaina pakilo 2,7 proc., o rugsėjo 1-osios rytą didėjo dar 1,2 proc. ir siekė 91,54 JAV dolerio už barelį.

Rinką ypač neramina padėtis Hormūzo sąsiauryje. Iki konflikto per šį strategiškai svarbų jūrų kelią buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos. Šiuo metu naftos srautas, rinkos analitikų vertinimu, tesiekia apie 6 mln. barelių per dieną ir išlieka gerokai mažesnis nei iki konflikto.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio 24–30 d. dienomis vidutinė dyzelino kaina šalies degalinėse padidėjo 0,9 proc. ir siekė 2,071 euro už litrą. Per savaitę ji svyravo nuo 2,046 iki 2,114 euro už litrą. Naujausias naftos kainos šuolis didina riziką, kad degalų brangimas gali tęstis.

Degalų brangimas – smūgis ekonomikai

Didėjančios degalų kainos tiesiogiai paliečia automobilių vairuotojus, tačiau jų poveikis gerokai platesnis – degalai yra viena svarbiausių prekių gamybos, žemės ūkio, statybų, logistikos ir paslaugų sektorių sąnaudų dalis.

„Degalų kaina nėra tik skaičius degalinės švieslentėje. Ją tiesiogiai pajunta vairuotojai, ji taip pat įskaičiuojama į prekių pristatymo, maisto gamybos, žemės ūkio, statybų ir daugelio paslaugų savikainą. Todėl naftos ir degalų brangimas įsuka infliacijos spiralę – iš pradžių per energijos ir transporto kainas, o vėliau per visą tiekimo grandinę“, – sako K. Čeredničenkaitė.

SEB ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje rudenį gali peržengti 6 proc., o vidutinė 2026 m. infliacija sieks 5,3 procento. Naujas energijos kainų šuolis infliacijos riziką dar labiau padidintų.

Dyzelino pardavimai jau traukiasi penktą mėnesį

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad dyzelino pardavimų nuosmukis Lietuvoje tęsiasi: liepą į vidaus rinką išleista 133,5 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino – 9,3 proc., arba 13,6 mln. litrų, mažiau nei prieš metus. Tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai dyzelino rinka traukiasi.

VMI duomenimis, dyzelino rinkos nuosmukis prasidėjo kovą ir tęsiasi penktą mėnesį iš eilės. Palyginti su atitinkamu 2025 m. mėnesiu, kovą į Lietuvos vidaus rinką išleisto dyzelino kiekis sumažėjo 2,6 proc., balandį – 6 proc., gegužę – 10,1 proc., birželį – 4,3 proc., o liepą – 9,3 procento.

„Dabartinė rinkos kryptis labai aiški: nuo kovo dyzelino pardavimai mažėja kiekvieną mėnesį, o liepą kritimas vėl priartėjo prie 10 procentų. Po 2025 m. patirto beveik 16 proc. metinio nuosmukio tai rodo, kad rinka neatsigauna, o degalų apmokestinimo sukurtos konkurencingumo problemos niekur nedingo“, – sako K. Čeredničenkaitė.

Per pirmuosius septynis 2026 m. mėnesius į vidaus rinką išleisto benzino kiekis buvo 9,6 proc. didesnis nei prieš metus. Vien liepą benzino realizacija augo 3,7 procento. Benziną daugiausia perka privatūs vairuotojai, kai didelę dyzelino dalį sunaudoja tarptautinis krovininis transportas, galintis planuoti, kurioje valstybėje pildyti bakus.

„Vežėjui degalų pirkimo vietą lemia ne valstybės sienos, o galutinė litro kaina. Jeigu dyzelinas pigesnis Lenkijoje ar kitoje valstybėje, transporto įmonė gali didelį kiekį degalų įsigyti ten. Sunkiasvorio vilkiko bakuose telpa iki 1500 litrų, todėl net kelių centų skirtumas už litrą tampa reikšmingas tiek vieno degalų papildymo, tiek viso transporto parko mastu“, – sako E. Mikėnas.

Siūlomas sprendimas – dalinis akcizo grąžinimas

Verslo organizacijos ragina valstybę peržiūrėti degalų apmokestinimo politiką ir įvertinti ne tik aplinkosauginius tikslus ar numatomas mokestines pajamas iš vieno parduoto litro, bet ir platesnį degalų kainų poveikį Lietuvos ekonomikai.

Vienu svarbiausių galimų sprendimų verslo organizacijos vadina dalies dyzelino akcizo grąžinimą komerciniam transportui. Pagal siūlomą modelį vežėjas dyzeliną pirmiausia įsigytų Lietuvos degalinėje už įprastą kainą, o vėliau, pateikus degalų įsigijimą patvirtinančius duomenis, jam būtų grąžinama nustatyta akcizo dalis.

Mechanizmas būtų taikomas juridiniams asmenims, turintiems Bendrijos licenciją vežti krovinius, ir Lietuvoje N3 klasės – daugiau kaip 12 tonų sveriančioms – krovininėms transporto priemonėms įsigytiems degalams. Toks modelis leistų grąžinamą akcizo dalį koreguoti pagal realią rinkos situaciją ir degalų kainų skirtumus kaimyninėse valstybėse.