Lenktynininkas J. Adomavičius apie erzinančius vairuotojus: nemėgstu „gatvės lenktynininkų“

Važiuojant automobiliu miesto gatvėmis neužtenka žinoti vien Kelių eismo taisyklių, Lietuvos vairuotojai turi savitą bendravimo formą – padėkoja avariniu signalu, perspėja apie kliūtį pamirksint priekinėmis automobilio lempomis, naudoja rankų gestus ir garso signalą. Tačiau pasak 1006 kilometrų lenktynių rekordininko Juliaus Adomavičiaus, šie ženklai atpažįstami tik Lietuvoje – užsienyje toks bendravimo būdas ne visai suprantamas.

Pernai 1006 kilometrų lenktynėse pirmąją vietą iškovojęs ir trasos rekordą lenktynių metu kartu su „Circle K – Lesta Racing Team“ pagerinęs lenktynininkas J. Adomavičius teigia, kad nesusipratimai kelyje jam daug problemų nesukelia – priešingai, lenktynininkas į juos stengiasi reaguoti ramiai ir supratingai.

„Vairuoju praktiškai kiekvieną dieną, pailsėti pavyksta tik savaitgaliais. Galbūt man sekasi, bet nemaloniose situacijose atsiduriu tikrai retai. Daug kas priklauso nuo pačio žmogaus – esu gan ramus, todėl didžioji dalis nesusipratimų kelyje man streso nekelia. Nors kažkam tai gali sugadinti nuotaiką visai dienai, aš apie tai stengiuosi negalvoti“, – sako pašnekovas.

Anot jo, kelyje labiausiai eismo taisyklių nesilaikantys žmonės – pastarieji kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

„Gatvėje galima sutikti įvairių žmonių – nemėgstu gatvių lenktynininkų. Kalbu apie tuos vairuotojus, kurie eismo metu ženkliai viršija greitį ir atlieka pavojingus manevrus. Tokie žmonės yra iš esmės pavojingi – dažnu atveju taip darantys vairuotojai neįvertina automobilio ir savo galimybių, todėl gali užkliudyti visiškai nekaltą žmogų ar padaryti kraupią avariją su kitu automobiliu“, – atkreipia dėmesį J. Adomavičius.

Lygina lietuvius su vokiečiais

Pašnekovas sako, kad Lietuvos vairuotojų kultūra yra pakankamai aukšto lygio ir primena vokiečių vairavimo stilių.

„Lietuvoje visada galima pastebėti vairuotojų supratingumą – jeigu vienas vairuotojas netyčia pasirinko netinkamą juostą, kiti jį užleis, leis pasitaisyti ir eismas vyks toliau. Esame pakankamai panašūs į vokiečius, bet dar galėtumėme pasimokyti iš jų vairavimo kultūros greitkeliuose. Lietuvos automagistralėse nutinka tokių atvejų, kuomet vairuotojas važiuoja leistinu greičiu antroje juostoje, bet yra priverstas stabdyti, nes prieš jį esantis vairuotojas lėtina eismą, važiuodamas 30 km/h mažesniu greičiu. Vokietijoje tie vairuotojai, kurie nori važiuoti lėčiau, atlikę lenkimo manevrą grįžta atgal į lėtesnę juostą ir stengiasi nestabdyti eismo“, – tikina jis.

Lenktynininkas pastebi, kad Lietuvoje naudojami vairuotojų tarpusavio bendravimo ženklai, tokie kaip pamirksėjimas automobilio lempomis, norint įspėti, arba padėkojimas kitam vairuotojui įjungiant avarinį automobilio signalą, kitose šalyse nesuprantami.

„Pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kuomet užsienio keliuose užleidžiu kitą vairuotoją, bet jis nepadėkoja pamirksėdamas avariniu signalu – Lietuvoje tai yra įprasta.“, – prisimena J. Adomavičius.

Užsienio šalyse šie ženklai yra kiek kitokie – pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose vairuotojai, norėdami atsiprašyti už padarytą klaidą parodo du pirštus, kurie atrodo tarsi V raidė. Į šį atsiprašymo ženklą kitas vairuotojas dažniausiai sureaguoja iškeldamas nykštį – tai reiškia padėką. Tuo tarpu Europoje atsiprašymo ir padėkos ženklas yra toks pats – vairuotojas iškelia ranką su neužlenktais pirštais, kitam automobiliui parodydamas delną. Pašnekovas teigia, kad universalūs ženklai, rodomi rankų gestais, yra atpažįstami visur, tačiau daugiausiai sunkumų kyla Italijoje – anot jo, Pietų Europos šalyse nėra laikomasi tokios griežtos disciplinos, kaip yra įprasta Vokietijoje ar Lietuvoje.

„Jeigu Italijoje važiuotumėme taip, kaip esame įpratę Lietuvoje, iš vietinių vairuotojų susilauktumėme nemažai kreivų žvilgsnių ir garso signalų. Pietų Europos šalių vairuotojai nėra įpratę sustoti ir užleisti kito vairuotojo, tas pats galioja ir bandant persirikiuoti – norint įsukti, teks ilgai laukti, kol pravažiuos visi automobiliai“, – perspėja jis.

Su komandos draugais nekonkuruoja

Šiais metais 1006 kilometrų lenktynėse „Circle K miles Plus Racing Team“ komandą atstovausiantis J. Adomavičius teigia, kad varžybų metu kiekvienas lenktynininkas siekia būti greičiausias, todėl būna ir nesusipratimų.

„Lenktynėse būna atvejų, kai susidaro įspūdis, kad tavęs specialiai nenori praleisti lenkimo metu – kai kuriems vairuotojams būna sunku pripažinti, kad kitas lenktynininkas vairuoja greitesnį automobilį arba yra greitesnis vairuotojas, bet būna ir tokių vairuotojų, kurie tiesiog nemato, kad atliekamas lenkimo manevras. Žinoma, po lenktynių šias situacijas visada bandome išsiaiškinti ir draugiškai pasikalbame“, – aiškina pašnekovas.

Pagal lenktynių taisykles, vairuotojas neprivalo praleisti kito automobilio, jeigu rungtyniauja tame pačiame rate. Jeigu lenktynininkas savo varžovą jau yra aplenkęs rato pranašumu, o lenkiantis automobilis vis tiek nepraleidžiamas – trasoje pradedamos rodyti mėlynos vėliavos. Teisėjai mato, kada tai yra daroma piktybiškai, todėl mėlynos vėliavos nepaisymas pelno komandai nuobaudą.

„Jeigu tai daroma piktybiškai, anksčiau ar vėliau šiuos vairuotojus stengiuosi aplenkti, nesukeldamas jokio papildomo pavojaus. Tai nereiškia, kad visi vairuotojai yra tokie – jų tik mažuma. Dauguma lenktynininkų yra kultūringi, pasitraukia, leidžia lenkti, kartais net suspėja parodyti posūkį“, – tikina jis.

Lenktynininkas sako, kad varžybų metu su komandos draugais susitaria tarpusavyje nelenktyniauti – rungiantis su komandos draugais padidėja rizika padaryti avariją, o tai reikštų, kad nei vienas komandos narys neužbaigtų lenktynių. Komandai ši rizika yra per didelė, kadangi jau 4-is metus iš eilės 1006 kilometrų lenktynėse „Circle K“ komandų nariai užima pirmąsias vietas.

„Praėjusiais metais susitarėme, kad su komandos draugais nesirungsime. Nėra tikslo pačioje lenktynių pradžioje daryti pavojingų manevrų ir konkuruoti tarpusavyje, kadangi žinome, kad tai nėra sprinto rungtynės – važiuojame ne valandą, o devynias. Tokiose varžybose visa kova prasideda, kai lieka paskutinė valanda”, – sako J. Adomavičius.