Lietuviai labiausiai Baltijos šalyse prisirišę prie nuosavo automobilio – jo atsisakyti svarstytų vos kas dešimtas

Lietuvos gyventojai – didžiausi automobilio nuosavybės šalininkai Baltijos šalyse. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų mano, jog automobilis turėtų priklausyti jo vairuotojui, o atsisakyti nuosavo automobilio per artimiausius penkerius metus svarstytų vos kas dešimtas, atskleidė Baltijos šalių gyventojų apklausa.

„Europcar“ užsakymu „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, 65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad automobilis turėtų būti asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu Latvijoje taip mano 44 proc., o Estijoje – vos 40 proc. respondentų. Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai rečiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų svarsto galimybę per artimiausius penkerius metus visiškai atsisakyti automobilio. Tokią galimybę mato vos 13 proc. respondentų Lietuvoje, kai Estijoje ir Latvijoje taip manančių penktadalis.

„Vidurio ir Rytų Europos šalyse nuosavas automobilis istoriškai turėjo stiprią emocinę ir kultūrinę reikšmę.

Nepaisant spartaus mobilumo paslaugų vystymosi, daugeliui Lietuvos žmonių automobilis išlieka ne tik transporto priemone, bet ir savarankiškumo, patogumo bei gyvenimo kokybės ženklu“, – svarsto bendrovės „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.

Daugiau automobilių viename namų ūkyje

Lietuva išsiskyrė ir pagal automobilių skaičių namų ūkiuose. 39 proc. Apklaustųjų nurodė, kad jų namų ūkyje yra daugiau nei vienas automobilis. Palyginimui, Estijoje tokių respondentų – 31 proc. Latvijoje – vos 26 proc.

Nors automobilio poreikis Lietuvoje išlieka itin didelis, šalies gyventojai kur kas mažiau žino apie alternatyvius automobilio naudojimo modelius nei kaimynai Latvijoje ar Estijoje. E. Čiagus pažymi, kad jei Estijoje ir Latvijoje apie, pavyzdžiui, veiklos nuomą yra girdėję maždaug 8 iš 10 žmonių, tai Lietuvoje – tik 4 iš 10 respondentų.

„Paradoksalu, bet būtent Lietuvoje, kur automobilio nuosavybė vertinama labiausiai, apie veiklos nuomą žinoma mažiausiai. Daug šalies gyventojų vis dar renkasi tradicinius sprendimus, nors rinkoje gausu alternatyvų, kurių jie net neįvertina“, – teigia jis.

Jaunimas keičia požiūrį

Vis tik apklausos rezultatai rodo ir ilgalaikių pokyčių ženklus. Respondentai iki 39 metų amžiaus gerokai rečiau nei vyresni automobilį sieja su nuosavybe ir dažniau domisi lankstesniais naudojimosi modeliais.

Jaunesni apklausos dalyviai buvo atviriausi veiklos nuomai, ilgalaikei automobilių nuomai ir kitoms alternatyvoms tradiciniam automobilio įsigijimui. E. Čiagus teigimu, tai gali lemti keli veiksniai: gyvenimas miestuose, kur geriau išvystytos alternatyvios mobilumo paslaugos, didesnis lankstumo poreikis ir noras išvengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

„Jaunesnė karta vis labiau vertina ne patį automobilio turėjimo faktą, o galimybę patogiai juo naudotis tada, kada reikia. Tai matome daugelyje sričių – nuo filmų iki muzikos prenumeratų ar transporto“, – pažymi „Europcar Lietuva“ vadovas.

Apklausos respondentai kaip pagrindinius alternatyvų, pavyzdžiui, veiklos nuomos, privalumus išskyrė mažesnį poreikį rūpintis automobilio technine priežiūra, nereikalingą didelį pradinį įnašą ir galimybę vairuoti naujesnį automobilį.