Lietuvoje 34 metus buvo gaminami autobusai

Lietuvoje šiomis dienomis yra kelios gamyklos, štampuojančios agregatus įvairiems serijiniams automobiliams: nuo įvairių laidų ir elektros jungčių iki alkūninių velenų. Tačiau lietuviams ne naujiena yra ir serijinė pačių transporto priemonių gamyba. Šiandien gamyba „nuo nulio“ jau nevyksta, egzistuoja tik kelios transporto priemonių perdirbimo ir modifikavimo įmonės, tačiau dar prieš kelias dešimtis metų pamatyti Lietuvoje surinktą autobusą nebuvo retas atvejis.

Tas autobusas vadinosi KAG. Jį pagrįstai galima vadinti lietuviškiausia transporto priemonė, nes jokia kita keleivinė mašina Lietuvoje nebuvo gaminamas serijiniu būdu. KAG gamybos istorija truko 34 metus ir per tą laiką pro gamyklos Kaune vartus išvažiavo 10 tūkst. autobusų, tačiau iki šių dienų jų išliko vienetai. To priežastis elementari – autobusai supuvo. Jie visi turėjo medinius kėbulus, kurie buvo apkalti skardinėmis plokštelėmis.

1956-aisiais pradėti gaminti autobusai buvo kuriami, kaip pažymi to laikmečio specialistai, „iš vargo“. Po karo viešojo transporto iš esmės nebuvo, o apie asmenines mašinas svajoti galėjo itin retas žmogus.

Kauno autoremonto gamykloje (iš čia ir kilo pavadinimas – KAG) autobusai buvo surenkami iki pat 1990-ųjų, o per visą gamybos laikotarpį kito minimaliai. Šiandien vietoje, kurioje kažkada buvo gaminami KAG autobusai, įsikūręs „Autosabina“ verslo centras.

Lietuvoje suprojektuotos ir sukurtos buvo sukurtos devynios KAG modifikacijos: KAG-1 (19 sėdimų vietų), KAG-3 (23 sėdimų ir 7 stovimų vietų), KAG-31 (krovinių furgonas), KAG-32 (duonvežė), KAG-33 (techninės pagalbos automobilis), KAG-34 (automobilis sprogdintojams), KAG-317 (buitinio aptarnavimo automobilis), KAG-4 (24 vietų koncepcinis priemiestinis autobusas, pagaminta 2 vnt.) ir KAG-41 (krovinių furgonas, vienintelis egzempliorius).

Visi KAG turėjo vienodus šešių cilindrų, 3,5 l darbinio tūrio variklius bei įsibėgėdavo iki 70 km/val. Autobusui būnant pakrautam, 52 kW išvystantis variklis įkalnėje tapdavo per silpnas: septintame-aštuntame dešimtmetyje Lietuvoje buvo galima pamatyti dvi dešimtis keleivių į kalną stumiant autobusą, o pasiekus viršukalnę, sulipant į jį ir nuvažiuojant.

Dėl medinio KAG kėbulo šie autobusai buvo gerai vertinami prastais keliais pasižyminčiose vietovėse: šie duobes sugerdavo efektyviau nei metalinius kėbulus turinčios transporto priemonės, tačiau turėjo begalę kitų problemų. Viena pagrindinių – saugumas.

Medinė konstrukcija lėmė, kad KAG autobusai avarijų metu būdavo visiškai suknežinami, o išsiliejus benzinui, ugnis per kelias sekundes apimdavo visą autobusą. KAG mena ir didžiausią tragediją Lietuvos transporto istorijoje: 1966-ųjų žiemą Telšių rajone, kelyje netoli Luokės važiavęs perpildytas KAG-3 autobusas nuslydo į griovį, viršo ant šono ir užsidegė. Tuomet žuvo 21 autobuso keleivis, o 4 stipriai apdegė.

Šiomis dienomis išlikusių KAG autobusų nėra daug – jie greitai supūdavo tiesiog stovėdami lauke. Vienas KAG-3 egzempliorius, surastas prieš dešimtmetį, priklauso Kauno autobusų parkui ir yra eksponuojamas Istorinės, karinės technikos muziejuje Kaune. Čia pat restauruojamas KAG-33 techninės apgalbos automobilis, kuris pilnai atnaujintas turėtų žiūrovams pasirodyti kitąmet. Dar vienas kelininkų naudotas KAG-33 yra restauruotas ir eksponuojamas Kelių muziejuje Vievyje, o dar keli trūnija žmonių kiemuose.