Lietuvoje kasmet iš eismo įvykių pasišalina šimtai vairuotojų

Visuomenę vis sukrečiant tragiškiems eismo įvykiams, kai vairuotojai sužeidžia ar net mirtinai sužaloja žmones ir pasišalina iš įvykio vietos, draudikai teigia, kad tokių incidentų skaičius jau keleri metai nekinta: iš įvykio vietos pabėga šimtai vairuotojų. Tiesa, į šį skaičių patenka ir tie, kurie pabėga tiesiog apgadinę svetimą automobilį ir apie tai nepranešę policijai arba nesulaukę transporto priemonės savininko.

„Pasišalinimas iš įvykio vietos – vienas sunkiausių nusižengimų, už kurį gresia baudos iki 2000 eurų, taip pat teisės vairuoti transporto priemonę netekimas iki 3 metų, o žmogaus sužalojimo atveju – ir baudžiamoji atsakomybė. Žinoma, pabėgti iš prekybos centro aikštelės nubrozdinus automobilio šoną ar nuvažiuoti sužalojus žmogų – tikrai labai skirtingo kalibro nusižengimai, tačiau abu jie – nepateisinami ir netoleruotini“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Specialisto teigimu, situaciją iš esmės dažnai komplikuoja ir tai, kad iš įvykio vietos pasišalinama ne dėl paprasčiausio neatsargumo ar nepajutimo, kad kliudei kitą transporto priemonę, – pasišalinamas neretai būna tik uoga ant rimtesnių problemų torto.

„Natūraliai užkliudžius kitą automobilį bėgti tikrai nepuolama. Mažų mažiausiai pamėginama identifikuoti automobilio savininką, skambinama į policiją. Apsisprendimas bėgti iš įvykio vietos visgi dažnai jau yra tiesiog ėjimas va bank: tikėtina, kad taip besielgiantis vairuotojas yra neblaivus ar neturintis teisės vairuoti. Tokiais atvejais galvojama, kad pasprukus pavyks išvengti ir atsakomybės už kitus pažeidimus. Deja, bet tai veikiau iliuzija, nes po tokių įvykių gaunamose policijos pažymose pažeidimų sąrašas dažniausiai būna tikrai ilgas – pasišalino, nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti, nebuvo apdraustas, be techninės apžiūros, be teisių ir dar neblaivus“, – sako A.Žiukelis.

Specialisto teigimu, teisės vairuoti atėmimas, slepia dar vieną „dovaną“ apie kurią žino ne visi vairuotojai: jei teisės buvo atimtos ilgiau nei metus, teks iš naujo laikyti vairavimo egzamino teorinę ir praktinę dalį. Tai galioja visiems, ne tik pasišalinusiems iš įvykio vietos, bet ir dėl vairavimo išgėrus ar kitų pažeidimų praradusiems teisę vairuoti.

Jis pastebi, kad lyginant su laikais, kai dėl bet kokio eismo įvykio buvo būtina kviesti policijos pareigūnus, situacija Lietuvos keliuose gerokai pagerėjo.

„Anksčiau rinkome statistiką šiuo klausimu ir tikrai pamenu, kad pasišalinančių buvo kur kas daugiau nei dabar. Iš esmės pasišalinimų skaičius sumažėjo tada, kai nebeliko prievolės visais atvejais kviesti policiją ir atsirado galimybė eismo įvykius forminti užpildant eismo įvykio deklaraciją. Taigi, atsiradusi galimybė nebūti kelių policijos nubaustam, nelaukti, kol atvyks policija prisidėjo prie to, kad vis tik rečiau ryžtamasi pasišalinti iš įvykio vietos“, – sako specialistas.

Tai, kad pabėgėlių skaičius jau keli metai nekinta, specialisto teigimu, reiškia, kad galbūt pasiekta riba, kurią sumažinti galėtų tik dar didesnis bendras visuomenės ir vairuotojų sąmoningumas.

„Svarbūs turbūt keli dalykai. Pirmiausia – aiškus ir bekompromisis žinojimas, kad pasišalinti tiesiog negalima. Nesvarbu, ar įlenkėte šoną, užkabinote veidrodėlį, nubrozdinote transporto priemonę atidarydami dureles – turite sulaukti kito automobilio šeimininko arba apie tai pranešti policijai. Jau nekalbat apie tas situacijas, kai nukenčia žmonės. Antra, tai žinojimas, kad pabėgimas – ne išeitis, nes labai didelė tikimybė, kad būsite sučiuptas. Šiais laikais, kai gausu vaizdo kamerų, kai informacija sparčiai plinta socialiniuose tinkluose, tiesiog vaikiškai naivu tikėtis, kad situacija neišaiškės. Na o tuos, kurie tapo net ir menkiausio įvykio liudininkais, taip pat raginu būti pilietiškai ir apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu“, – sako A. Žiukelis.

Daugeliui dažnai taip pat kyla klausimas, kaip elgtis, jei randate mašiną aplamdytais šonais, o kaltininkus – pabėgusius.

„Visų pirma, reiktų įvertinti gal vis dėlto įmanoma nustatyti avariją sukėlusį asmenį: galbūt aikštelė filmuojama, gal yra sargas, gal šalia darbininkai darbuojasi. Gali būti, kad jiems pareigingas įvykio kaltininkas visgi paliko savo kontaktus ir laukia jūsų skambučio. Nors pagal Kelių eismo taisykles (KET) po įvykio jis turėjo kviesti policiją, praktikoje tokių situacijų, kai žmonės per trečius asmenis mėgina pranešti, kad sukėlė eismo įvykį, būna išties nemažai“, – aiškina specialistas.

Jei visgi paaiškėja, kad kaltininkas pasišalinęs ir jo atsekti neįmanoma, aptikus apgadintą automobilį reiktų skambinti į bendrosios pagalbos centrą.

„Yra tikimybė, kad kaltininkas pasielgė taip, kaip numato KET, ir jums nežinant pranešė policijai, kuri užfiksavo įvykį. Tokiu atveju žalą atlygins kaltininko bendrovė. Liūdniausias ir, deja, vienas iš dažniausių atvejų, kai kaltininko niekas nematė, niekas įvykio nefiksavo, o jis tiesiog pabėgo. Tokiu atveju, neturint Kasko draudimo, ir patirtų nuostolių jums niekas neatlygins“, – sako A. Žiukelis.

Specialistas primena ir patiems būti atsakingiems bei budriems ir net ir po smulkaus incidento, jei transporto priemonės vairuotojo šalia nėra, iš įvykio vietos nepasišalinti nepranešus pareigūnams. Draudimo bendrovė išieškos žalą iš ją padariusio asmens arba automobilio šeimininko.

„Būna sėkmingų ar net kurioziškų situacijų, kai po tokių įvykių vis tik pavyksta rasti kaltininką. Kartais, tai tiesiog tame pačiame kieme gyvenantis ar biure dirbantis žmogus, kuris po kuro laiko grįžta į tą pačią aikštelę. Jei pastebite tokią situaciją – būtinai informuokite policiją. Ir taip pat žinokite, kad dėl neapdairumo ir pats galite būti tokiu būdu sučiuptas“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.