Lietuvoje parduodama vis daugiau naujų automobilių

Naujų automobilių rinka auga. Tą sufleruoja auganti ekonomika, vidutinis atlyginimas ir pragyvenimo lygis, tą teigia vienas po kito dygstantys naujų automobilių pardavimų salonai, o patvirtina statistika. Pasak jos, 2016-aisiais Lietuvoje buvo nupirkta 19 proc. daugiau naujų M1 ir N1 klasės automobilių nei 2015-aisiais (atitinkamai 23 077 ir 19 440).

Statistika čia šiek tiek apgaulinga. Kone penktadalį naujų automobilių pardavimų reiktų nurėžti, nes jį sudaro reeksportas: Lietuvoje įregistruojami ir po kelių dienų išregistruojami nauji automobiliai. Jie šalyje neužsibūna, o iškart keliauja į Vakarų Europą. Priežastis? Lietuviai išsidera geresnes naujų automobilių kainas iš gamintojų, o po to už didesnę parduoda į kitas šalis, tad realus 2016-aisiais Lietuvoje pasirodžiusių naujų automobilių skaičius yra apie 20 tūkst. Tačiau analogiškai, apie 15-20 proc., reikėtų nurėžti ir nuo 2015-ųjų metų statistikos.

Negalima sakyti, kad taip daro visi – reeksportu užsiima tik keli automobilių gamintojų atstovai, o žvaigždė čia – „Fiat“. Pavyzdžiui, VĮ „Regitra“ duomenimis, 2016 m.

gruodį Lietuvoje buvo įregistruoti 278 „Fiat“ modeliai, tačiau net 196 buvo išregistruoti dar nepasibaigus mėnesiui. Lyginant su bendru Lietuvoje parduotu naujų lengvųjų automobilių skaičiumi, 1 623 (M1 ir N1 klasių gruodžio mėn.), tai gana nemažai. Ironiška, kad „Fiat 500“ yra perkamiausias naujas automobilis Lietuvoje, tačiau gatvėse jų nematyti – kone visi iškeliauja į Vakarų Europą.

Žvelgiant į registravimo statistiką, galima įžvelgti ir kitas tendencijas kaip augantį benzininių variklių populiarumą. Jų, vertinant tik pagal asmeninės paskirties automobilius, parduodama jau daugiau nei dyzelinių, o pagrindinė to priežastis – didelis pradinės kainos ir eksploatacijos skirtumas, kurį mažesnės dyzelino degalų sąnaudos padengia tik per metus įveikiant 30 tūkst. ir daugiau kilometrų.

Geriausias to pavyzdys – „Volkswagen“ grupės TSI varikliai. Mažesnio nei 2 litrų darbinio tūrio motorai turi ir turbokompresorių, ir mechaninį kompresorių – šių elementų sąjunga leidžia pasiekti itin aukštą efektyvumo lygį, užtikrinant nedideles degalų sąnaudas bei gerus dinaminius rodiklius.

Benzininiai varikliai pagal populiarumą naujuose automobiliuose dyzelinius lenkia ir Estijoje bei Latvijoje, tad Lietuva nėra išimtis.

Kita tendencija susijusi su regionais. Vilniui atitenka du trečdaliai visų automobilių registracijų – per vieną mėnesį šalies sostinėje įregistruojama daugiau naujų automobilių nei Panevėžyje ar Šiauliuose per visus metus. To priežastis – aukštesnis pragyvenimo lygis bei automobilių aptarnavimo prieinamumas. Panevėžyje ar Šiauliuose naujų automobilių pardavimų atstovybėms suskaičiuoti užtektų ant rankų esančių pirštų, tuo tarpu sostinėje jas reikėtų skaičiuoti dešimtimis. Net ir Kaune bei Klaipėdoje jų – keliolika.

Nagrinėjant „Regitros“ statistiką, galima padaryti ir daugiau įdomių įžvalgų. Pavyzdžiui, net vienas iš keturių lietuvių savo automobilių pasirenka pilką spalvą, šiek tiek mažiau – baltą. Juodų automobilių pro salonų duris išvažiuoja apie 14 proc., raudonų – 9 proc., mėlynų – 8 proc.

Populiariausias kėbulo tipas – hečbekas, o antroje vietoje įsitvirtinę universalai. Didesnėms šeimoms skirti vienatūriai ar mažiau praktiški sedanai užima 3-4 vietas populiausių kėbulų tipų sąrašuose.

Kitokios tendencijos pastebimos nagrinėjant naudotų automobilių pardavimų skelbimus. Autogidas.lt portale populiariausi yra dyzeliniai automobiliai, benzininius lenkiantys bene tris kartus. Populiariausias kėbulo tipas čia – universalas, o hečbekai nusileidžia sedanams. Dažniausia parduodamo naudoto automobilio spalva – juoda.