Mitai galioja tik tautosakoje: taisyklė, kurią vairuotojai seniai primiršo

Kelių eismo taisykles (KET) didžioji dauguma vairuotojų skaitė tikriausiai tik prieš vairavimo egzaminą, o, prabėgus metams, dvejiems, dešimt ar netgi daugiau, šalies keliuose vadovaujasi prisiminimais iš vairavimo kursų ir savo patirtimi. Nors KET kartas nuo karto vis sulaukia pokyčių ir papildymų, tačiau taisyklių pagrindas vis tiek išliko nepakitęs jau daugelį metų.

Deja, realybė tokia, kad net ir kai kurių pagrindinių KET dalis vairuotojų jau nepamena, o to priežastis yra labai paprasta – tiesiog šias taisykles reikia taikyti itin retai, o jas primiršus vėliau vadovaujamasi įvairiais mitais, prasilenkiančiais su oficialiomis KET.

Dėl tokios situacijos šalies keliuose vis įvyksta avarijų, kartais labai skaudžių, o kartais pasibaigiančių vos nubrauktais dažais, įskilusiomis plastmasėmis ar įlenktu metalu. Jei vairuotojai vis dar pamena vadinamąją dešinės rankos taisyklę, tai jie sutiks, jog būtent dėl klaidingo jos interpretavimo ar tiesiog pamiršimo įvyksta įvairių incidentų daugiabučių kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse ir panašiose vietose, kur nėra jokių pirmumo ženklų.

Pagal KET, lygiareikšmėje situacijoje (nebūtinai dviejų kelių sankirtoje), visuomet pirmumo teisę turi eismo dalyvis, esantis iš dešinės. Ypač daug diskusijų dešinės rankos taisyklė kelia tarp vairuotojų, kai kalbama apie gyvenamąją zoną ir automobilių stovėjimo aikšteles.

Pasak vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovo Artūro Pakėno, „vairuotojai klaidingai suvokia sankryžas, nes galvoja, kad lygiareikšmė sankryža – tai aiškiai išreikštos gatvės su ženklais ir visa kita. O kai tokia situacija susidaro kiemuose ar parkavimo aikštelėse, jie pamiršta, kad tokia situacija taip pat yra taikytina ir kad čia yra lygiareikšmių kelių sankirta“.

Daugeliu atveju dešinės rankos taisyklę reikia taikyti automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose nėra išskirti pirmumo ženklai. Todėl, pavyzdžiui, vairuotojas, judėdamas stovėjimo aikštelėje, privalo praleisti automobilius, atvažiuojančius iš dešinės pusės, tačiau prieš judančius iš kairės jis turi pirmumą.

Tiesa, tai negalioja pajudant iš stovėjimo vietos, nes vairuotojai privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti pirmenybę kitiems eismo dalyviams. Be to, vairuotojai, išvažiuodami iš savo stovėjimo vietos, neretai pamiršta, kad būtina parodyti ir posūkio signalą.

Tačiau nagrinėjant situacijas, kuriose reikia naudoti dešinės rankos taisyklę, svarbu akcentuoti vieną esminį faktą – ne visoje automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje visuomet galioja dešinės rankos taisyklė. Šalia didžiųjų prekybos centrų dažniausiai eismas yra priklausomas ir nuo kelio ženklinimo, todėl vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriose stovėjimo aikštelių vietose kelio danga yra pažymėta baltais trikampiais.

Pagal KET, „iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms“. Savaime suprantama, tokiu atveju dešinės rankos taisyklė negalioja.

Beje, vairuotojai turėtų įsiminti, kad ne tik lygiareikšmėse sankryžose, gyvenamojoje zonoje ar stovėjimo aikštelėse, tačiau ir degalinėse galioja jau aptarta dešinės rankos taisyklė.

A. Pakėnas pabrėžia, kad dešinės rankos taisyklę vairuotojai neretai pamiršta ir T formos ar kitose sankryžose. Egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad T formos sankryžoje važiuojantis tiesiai visuomet turi pirmumą.

„Tai yra įsišaknijęs mitas, ir vairuotojai įsitikinę, kad važiuojantis tiesiai turi pirmumą. Iš tiesų tokį pirmumą vairuotojai turi tautosakoje ar pasakose, bet ne realybėje“, – kalbėjo saugaus vairavimo mokytojas ir akcentavo, kad tokiose situacijose būtina vadovautis dešinės rankos taisykle.