Nenaudojamų automobilių tvarkymo vietų ribojimas taršos nesumažins

Valdžia užsimojo uždrausti tvarkyti nenaudojamus automobilius fermų ir ūkio paskirties pastatuose. Verslas sako, kad toks draudimas neapsaugos nuo aplinkos taršos ir reikėtų ne drausti, o atvirkščiai – skatinti naudotis tokios paskirties ir neretai vaiduokliais virtusiais pastatais.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkymo siūlomi taisyklių pakeitimai numato, kad būtų draudžiama ENTP tvarkymo įmonėms laikyti ir apdoroti atliekas ūkio paskirties ir fermų pastatuose. Tą jos galėtų daryti tik „tokiai veiklai pritaikytuose pastatuose“. Anot taisyklių pakeitimus iniciuojančios Aplinkos ministerijos, tokia tvarka leis išvengti aplinkos taršos.

Tačiau tokių valdžios užmojų nepalaiko Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija, vienijanti 134 automobilių atliekų tvarkytojus.

„Dar 2013 metais aplinkos ministro įsakymu buvo suteiktas leidimas vykdyti ENTP tvarkymo veiklą kitos paskirties (fermų ir ūkio) pastatuose. Verslas investavo, antram gyvenimui prikėlė dar nuo sovietinių laikų likusius nenaudojamus pastatus pagrįstai tikėdamas savo valstybe ir teisės aktų stabilumu.

Verslas juk savarankiškai nestato fermų ar ūkio paskirties pastatų ENTP tvarkymo veiklai vykdyti.

Būtų kur kas tikslingiau finansine prasme, užtikrinant tvarką ir švarą, saugant aplinką ir žmonių sveikatą kaip tik ne drausti, o skatinti eksploatuoti šiuos senus pastatus. Dėl numatomo veiklos ribojimo tokios patalpos virs pastatais vaiduokliais ir jais teks pasirūpinti savivaldybėms, o tai kainuos mokesčių mokėtojams“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit.

Pasak jo, susidaro paradoksali situacija: vietoj to, kad valdžia ištrauktų šešėlyje veikiantį verslą, kuria dar daugiau suvaržymų legaliam verslui, nors galėtų imtis priemonių mažinti administracinę naštą ir kurti palankesnes sąlygas veiklai.

„Dėl siūlomų pakeitimų legalūs ENTP ardytojai stumiami į šešėlį, Dauguma ardytojų nėra finansiškai pajėgūs iškelti savo veiklą į kitus pastatus ir dar kartą investuoti itin dideles lėšas ne tik į naujas patalpas, bet ir į taršos leidimus, darbuotojus, įrangą ir panašiai. Tikimės, kad valdžia atsižvelgs į rinkos dalyvių pastabas ir tobulins šį teisės akto projektą, – teigia V. Jankoit. – Dabar gi, vertinant siūlomus teisės aktų pakeitimus nelegalus verslas yra patrauklesnis, nes jis nėra atsakingų valstybės institucijų kontrolės objektas, o, jei ir kontroliuojamas, tai tik formaliai. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apstu skelbimų apie superkamas areštuotas, įkeistas, be dokumentų transporto priemones ar detalių pardavimą“, – kalba V. Jankoit.

Be to, anot jo, teisės akto rengėjai nepateikė argumentų ar duomenų, kaip ENTP tvarkymo veikla antram gyvenimui prikeltuose fermų ir ūkio pastatuose daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Didina taršą

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė pažymi, kad dėl nekontroliuojamos nelegalių ENTP ardytojų veiklos ne tik kad nemokami mokesčiai, bet ir bevertėmis automobilių detalėmis teršiama aplinka.

„Senų transporto priemonių ardymo metu susidarančių vertės rinkoje neturinčių atliekų tvarkymas kainuoja. Nelegalūs ardytojai dažniausiai tokias atliekas šalina komunalinių atliekų konteineriuose ar tiesiog neteisėtai palieka miškuose, pakelėse ar nuošalesnėse vietose ir taip teršia aplinką. Už beverčių atliekų sutvarkymą atsakingos savivaldybės, todėl tokių atliekų sutvarkymo kaštai nugula ant gyventojų pečių“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Tarp beverčių automobilių atliekų patenka tepalo, plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių atliekos. Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip kėbulai, sparnai, filtrai, akumuliatoriai ar amortizatoriai turi teigiamą rinkos vertę, todėl šios detalės nesimėto bet kur.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos skaičiavimais, vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro trečdalis (35,6 proc.) vertės rinkoje neturinčių atliekų, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas kainuoja apie 360 eurų.

Lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduotis numato Europos Sąjungos direktyva. Pagal jas tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Ardyti nenaudojamus automobilius gali tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys.

Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą (tinklą). Daugiau 1,7 tūkst. gamintojų ir importuotojų vienijanti Gamintojų ir importuotojų asociacija organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.