Pagal žaliosios energijos suvartojimą transporte – Lietuva viena iš paskutiniųjų

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis Lietuvos transporte siekė 7,2 proc. ir per metus paaugo vos 0,5 proc. punkto, skelbia statistikos agentūros „Eurostat“ pateikti naujausi 2023 m. duomenys. Pasak energetikos ekspertų, realiai žaliosios energijos dalis pernai netgi mažėjo, o Lietuva jau turi ruoštis pirkti šimtamilijonines kvotas už ES įsipareigojimų nevykdymą.

„Eurostat“ duomenimis, pagal AEI dalį transporte Lietuva lenkia tik penkias valstybes ir atsilieka nuo ES vidurkio (10,8 proc.). Didžiausią atsinaujinančios energijos dalį transporte tarp ES valstybių turėjo Švedija – (33,7 proc.) ir Suomija (20,7 proc.). Prasčiausi rezultatai fiksuoti Kroatijoje (0,9 proc.) ir Latvijoje (1,4 proc.).

Pagal ES Atsinaujinančios energetikos direktyvą (RED III) iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti bent 29 proc. AEI degalų dalį transporte.

„Lietuvos progresas siekiant naftos vartojimą transporte pakeisti AEI yra katastrofiškai lėtas.

Pasiekti ES nustatytam tikslui liko nepilni 6 metai, tačiau, jei judėsime dabartiniu tempu, tuomet Lietuvai tam neužteks net 40 metų“, - teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.

Šimtamilijoniniai nuostoliai biudžetui – jau greitai

Itin lėtas Lietuvos transporto sektoriaus perėjimas nuo iškastinio kuro link atsinaujinančių išteklių neigiamai atsilieps valstybės finansų būklei. Remiantis ES Prievolių pasidalinimo reglamentu, Lietuvai teks pirkti kvotas iš kitų ES valstybių, kurios viršija ES rodiklius dėl anglies dvideginio mažinimo transporte.

LAEIK skaičiavimais, kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų, šiai dienai finansiniai nuostoliai šaliai jau siekia daugiau nei 470 mln. eurų. Pirmąsias kvotas reikės pirkti jau 2027 metais, o sekantis numatytas pirkimas – 2032 metais.

Situaciją pagražino „daugikliai“

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, per metus elektros suvartojimas Lietuvos transporte beveik neaugo, o rezultatai gerėjo tik dėl šiek tiek išaugusios atsinaujinančių degalų dalies. Pirmos kartos atsinaujinantys degalai, gaminami iš maistinių ir pašarinių augalų, sudarė 3,6 proc., o iš atliekų pagaminti pažangieji atsinaujinantys degalai – 1,3 proc.

Pasak M. Nagevičiaus, „Eurostat“ užfiksuotas minimalus AEI dalies Lietuvoje augimas neparodo tikrosios situacijos, nes realiai žaliosios energijos dalis transporte per 2023 metus netgi mažėjo.

AEI rodikliai transporte yra dirbtinai padidinti pritaikant „daugiklių“ schemą, kai realūs rodikliai statistikoje užskaitomi didesne verte. Dvigubi „daugikliai“ taikomi pažangiesiems atsinaujinantiems degalams, gaminamiems iš atliekų ir liekanų, o elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis dauginasi net 4 kartus. Tvariai pagamintai elektrai taikomas didesnis „daugiklis“, nes elektra varomi varikliai laikomi efektyvesniais nei vidaus degimo varikliai.

Kaip „daugiklių“ mechanizmas veikia praktikoje: degalų tiekėjas, į rinką pateikdamas vieną energetinį vienetą (megadžiaulį, MJ), apskaitos sistemoje jį užskaito dvigubai (t. y. vietoje 1 MJ rodoma 2 MJ). Tokiu atveju realiai nesuvartojama dvigubai daugiau atsinaujinančių degalų, tačiau sudaroma galimybė sumažinti naftos produktų naudojimą – pastarieji apskaitoje tarsi „pridengiami“ atsinaujinančių degalų sąskaita. Tokiu būdu statistinėse ataskaitose AEI dalis auga, tačiau realybėje dominuoja naftos produktai.

„Daugiklių“ naudojimas yra tarsi iškreiptas veidrodis – statistinėse ataskaitose matome pagražintus skaičius, kuriais gali didžiuotis politikai ir atsakingi valstybės tarnautojai. Tačiau realybėje toliau dominuoja iškastinis kuras – taigi, dirbtinai statistiką iškreipianti „daugiklių“ sistema pirmiausia naudinga naftos pramonei“, – teigia LAIEK prezidentas.

Neaiškios kilmės importas

Nerimą kelia augantis pažangiųjų atsinaujinančių degalų importas iš Azijos šalių. Šie degalai gaminami iš alyvpalmių aliejaus gamybos nuoplovų (POME). Iš POME pagamintų atsinaujinančių degalų ES suvartojama daugiau nei jų pagaminama visame pasaulyje. Įtariama, kad didžioji dalis tokių degalų į Europą patenka su suklastotais tvarumo sertifikatais – dokumentuose šie degalai įvardijami kaip pagaminti iš atliekų, o realybėje tai ES šalyse draudžiamas alyvpalmių aliejus.

Klastojimo schemas įžvelgiančios ES šalys jau ėmėsi riboti tokį importą, o į problemą sureagavo ir ES Taryba. Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL duomenims, Lietuvoje 66 proc. pažangiųjų degalų yra importuojami.

„Lietuvos gamintojai investuoja į pažangiųjų atsinaujinančių degalų gamybą, tačiau jų investicijoms kyla grėsmė, nes ES vis dar toleruoja neaiškios kilmės importą iš Azijos šalių. Dar daugiau – šių galimų suklastotų degalų naudojimas netgi skatinamas, juos priskiriant „pažangiesiems“ ir taikant dvigubą vertės skaičiavimą“, - sakė M. Nagevičius.

Ekspertas pateikia Vokietijos pavyzdį, kaip ši šalis priešinasi POME invazijai. Siekdama apginti savo gamintojus, Vokietija atsisakė skatinti atsinaujinančių degalų, pagamintų iš POME, vartojimą ir nebetaiko dvigubo vertės skaičiavimo.

Pasak LAIEK prezidento, pernai Lietuva įstatymo lygiu nustatė konkretų tikslą – iki 2030 metų transporto sektoriuje sumažinti naftos vartojimą 39 proc., palyginus 2021 metų lygiu. „Naftos vartojimą transporte sumažinti galime aktyviau skatindami degalų iš AEI gamybą Lietuvoje – vietinius pažangiuosius degalus, biometaną. Naudodami vietinius energijos išteklius mažinsime iškastinio kuro importą – pinigai liks Lietuvoje ir skatins vietinę ekonomiką ir darbo vietų kūrimą“, - teigė M. Nagevičius.

Be to, Lietuva gali skatinti vietinę gamybą bei pagerinti AEI rodiklius, jei pilnai išnaudos pirmos kartų atsinaujinančių degalų potencialą – dabar šių degalų dalis sudaro 3,6 proc, kai numatyta riba siekia 5,61 proc.