Pasienio su Lenkija regione – dviženklis dyzelino pardavimų nuosmukis: labiausiai nukentėjo Kalvarija, Šakiai, Marijampolė

Dėl išaugusių degalų akcizų pasienio su Lenkija savivaldybėse šiemet fiksuojamas reikšmingas dyzelino pardavimų nuosmukis. Vis daugiau vairuotojų – nuo vežėjų iki vietos gyventojų – degalus renkasi piltis Lenkijoje, kur kartu įsigyja ir kitų prekių. Degalų sektoriaus atstovai įspėja: jei akcizai didės ir kitąmet, „degalų turizmas“ pasienio savivaldybėse dar labiau intensyvės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėn. Lietuvoje parduota 1,58 mlrd. litrų dyzelino – 13,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį. Palyginimui, metų pradžioje Finansų ministerija prognozavo tik 6 proc. dyzelino rinkos kritimą.

Per šį laikotarpį dyzelino pardavimai mažėjo daugelyje Lietuvos savivaldybių, tačiau labiausiai smuko tose, kurios yra netoli Lenkijos sienos ir pro kurias vyksta didžiausi krovininio transporto srautai.

Rekordinis kritimas – Kalvarijoje

Didžiausiu dyzelino pardavimų kritimu išsiskyrė Kalvarijos savivaldybė, kurioje šių metų sausio-spalio mėn. dyzelino pardavimai buvo net 73,4 proc. mažesni nei analogišku laikotarpiu pernai.

Itin dideliu kritimu išsiskyrė Šakių raj. savivaldybė – 51,4 proc., Marijampolės raj. dyzelino pardavimai smuko 27,8 proc., Prienų raj. – 16 proc., Alytaus mieste – 13,6 proc.

„Matome labai aiškią tendenciją – savivaldybėse, esančiose arčiau Lenkijos, dyzelino pardavimų kritimas yra itin ryškus. Tarptautinio transporto vilkikai į vietines degalines beveik nebeužsuka, o ir gyventojai vis dažniau važiuoja į Lenkiją, kur įsigyja ne tik degalų, bet ir maisto bei kitų būtiniausių prekių. Dėl to nukenčia mūsų regionų ekonomika, o naudą gauna kaimyninės Lenkijos verslai“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

LIEPA prognozėmis, didžiausius sunkumus patiriančios pasienio su Lenkija regiono degalinės šiais metais turės atleisti apie 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad atleidžiamų darbuotojų darbo užmokesčio fondas sieks 3 mln. eurų.

Ženklų degalų pardavimų kritimą labiausiai jaučia mažesni degalinių tinklai, kuriems sudėtinga amortizuoti negautas pajamas. Esant kritinei situacijai dauguma pasienio degalinių siekia optimizuoti veiklą. „Darbuotojų atleidimas – kraštutinė priemonė, tad ieškoma kitų, ne tokių skausmingų būdų, nuostoliams mažinti – trumpinamas darbo laikas, atsisakoma naktinių pamainų“, – teigė K. Čeredničenkaitė.

Kainų skirtumas – ne tik su lenkais, bet ir latviais

2026 m. Vyriausybė pasiūlė dyzelino akcizą didinti 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro už 1000 litrų, dėl to vienas litras dyzelino degalinėje pabrangtų 4 ct. Lenkija kitąmet dyzelino akcizo vėl nedidins, o tai reiškia, kad dyzelino kainos skirtumas kaimyninių šalių degalinėse padidės iki 14 ct/l. Augantis kainos atotrūkis vilios dar daugiau pasienio gyventojų vykti apsipirkti į Lenkiją.

Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvos verslo bendruomenė pasiūlė nustatyti artimą Lenkijai dyzelino akcizo tarifą, taip eliminuojant dyzelino kainų skirtumą tarp valstybių. Šis sprendimas paskatintų vežėjus ir gyventojus degalus vėl piltis Lietuvoje ir padėtų išvengti tolesnio kainų augimą kitąmet.

Be to, LIEPA prezidentė atkreipė dėmesį, kad 2026 m. spaudimas bus ne tik iš Lenkijos, bet ir Latvijoje. Šioje šalyje dyzelino akcizas augs 6 proc., tačiau dėl kitų įstatyminių nuostatų įsigaliojimo niuansų iki balandžio mėn. dyzelinas Latvijoje taptų apie 6 ct/l pigesnis nei Lietuvoje.

„Tokia kainų disproporcija neabejotinai paskatintų didesnį Lietuvos vairuotojų srautą į Latvijos degalines, o tai reikštų papildomus ekonominius nuostolius Lietuvai – mažesnes degalinių apyvartas, mažiau surenkamų mokesčių ir dar vieną konkurencinį spaudimą pasienio regionų verslams“, – pažymėjo K. Čeredničenkaitė.