Patikrino daugiau nei 1000 naudotų automobilių: dažniausiai kliuvo stabdžių sistema

Net ir iš pirmo žvilgsnio tvarkingas naudotas automobilis gali turėti trūkumų, kurių vairuotojas pats nepastebi. Stabdžių, važiuoklės ar kitų sistemų problemų aptinkama ir tuomet, kai automobilis, regis, važiuoja nepriekaištingai, pastebi daugiau nei 1000 naudotų automobilių paruošimo centre patikrinę „Longo LT“ specialistai.

Patikrų rezultatai rodo, kad visiškai be pastabų atvyksta tik nedidelė dalis automobilių. Vidutiniškai vienam jų tenka maždaug keturi užfiksuoti defektai ar nusidėvėjimo požymiai. Dažniausiai jų randama stabdžių sistemoje, pasakoja naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė.

„Įvairių pastabų dėl stabdžių sistemos turi maždaug 6 iš 10 automobilių, o važiuoklės ir vairo mechanizmo – beveik kas antras. Taip pat dažnai susiduriame su padangų nusidėvėjimu, variklio alyvos pratekėjimais ir tarpinių problemomis, turbinos, įsiurbimo bei išmetimo sistemų trūkumais. Dažniausiai randame tai, kas automobilyje natūraliai dėvisi ir ką ankstesnis savininkas neretai atidėlioja keisti“, – sako U.

Debeikienė.

Natūralus nusidėvėjimas ar rimtas gedimas?

Daugiau nei pusę patikrų metu užfiksuotų trūkumų sudarė natūralus nusidėvėjimas, kurio tuo metu remontuoti nereikėjo. Vis dėlto ekspertė pabrėžia, kad svarbu atskirti tokias pastabas nuo problemų, galinčių turėti įtakos saugumui.

„Stabdžių diskai gali būti nusidėvėję, tačiau dar atitikti reikalavimus, padangos – artėti prie keitimo ribos, o ant variklio gali būti matomas nedidelis alyvos rasojimas. Visai kas kita – laisvumas vairo mechanizme, pažeisti stabdžių vamzdeliai ar įtrūkusi spyruoklė. Tokių trūkumų negalima palikti vėlesniam laikui“, – aiškina U. Debeikienė.

Tiesioginio pavojaus gali nekelti, tačiau didelių išlaidų pareikalauti gali turbinos, paskirstymo grandinės ar dirželio, purkštukų, sankabos ir smagračio gedimai.

Ne visus trūkumus galima pajusti kelyje

Dalį automobilio problemų sunku pastebėti todėl, kad jos vystosi palaipsniui. Vairuotojas gali priprasti prie prastėjančios važiuoklės, amortizatorių ar stabdžių būklės, nepastebėti netolygiai dylančių padangų ar nedidelio alyvos pratekėjimo. Dar mažiau apie automobilio būklę gali pasakyti trumpas bandomasis važiavimas.

„Turbina gali pradėti skleisti garsus ar leisti alyvą, nors automobilis vis dar važiuoja normaliai. Valdymo blokų atmintyje gali būti klaidų, nors prietaisų skydelyje nedega nė viena įspėjamoji lemputė. Todėl automobilis, kuris per trumpą bandomąjį važiavimą palieka gerą įspūdį, pakeltas ant keltuvo ir prijungtas prie diagnostikos įrangos gali papasakoti visai kitą istoriją“, – sako ekspertė.

Patikra prasideda dar prieš atvykstant į Lietuvą

Pasak U. Debeikienės, prieš automobiliui atvykstant į Lietuvą tikrinama jo istorija, rida, kilmė, serviso duomenys, ankstesni savininkai, teisinė ir finansinė būklė. Automobiliai su abejotina istorija ar rimtais ankstesniais pažeidimais atrankos nepraeina.

Paruošimo centre atliekama techninė patikra: vertinamas variklis, pavarų dėžė, važiuoklė, stabdžiai, padangos, elektronika, išmetimo sistema, kėbulas, saugos ir komforto sistemos. Automobilis taip pat tikrinamas diagnostikos įranga, apžiūrimas ant keltuvo ir išbandomas kelyje.

„Svarbu ne vien tai, ar automobilis šiandien važiuoja. Vertiname realią jo būklę ir tai, kokių išlaidų jis gali pareikalauti artimiausiu metu. Automobilis neretai parduodamas tuomet, kai artėja keli didesni aptarnavimo darbai, todėl pirkimo metu jų galima nė nejausti“, – teigia U. Debeikienė.

Amžius ir rida visos istorijos nepapasakoja

Automobilio techninę būklę lemia ir tai, kaip jis buvo eksploatuojamas bei prižiūrimas. Pasak ekspertės, 200 tūkst. kilometrų daugiausia greitkeliais nuvažiavęs ir reguliariai aptarnautas automobilis gali būti geresnės būklės nei 90 tūkst. kilometrų trumpais atstumais mieste važinėjęs automobilis. Kita vertus, bėgant metams sensta tarpinės ir guminės detalės, gali atsirasti korozija.

„Dyzeliniuose automobiliuose daugiau dėmesio reikia skirti DPF, EGR, „AdBlue“ sistemoms, purkštukams ar smagračiui. Turbininiuose benzininiuose varikliuose pasitaiko alyvos sąnaudų, paskirstymo grandinės ar nuosėdų problemų. Hibriduose mažiau dėvisi įprasti stabdžiai, tačiau reikia įvertinti aukštos įtampos bateriją. Nėra vieno geriausio variklio – kiekvienas turi savo vietas, kurias prieš perkant verta patikrinti“, – pastebi U. Debeikienė.

Kada automobilis neberuošiamas pardavimui?

Patikros metu dėmesio skiriama ir ankstesnio remonto kokybei. Apie galimas problemas gali signalizuoti nevienodas dažų storis ar kėbulo tarpai, neoriginalūs tvirtinimai, netinkamai naudotos sandarinimo medžiagos, nekokybiškai sujungti laidai ar ištrintos elektronikos klaidos nepašalinus jų priežasties.

Nustačius trūkumus sprendžiama, ar automobilį tikslinga remontuoti ir ruošti pardavimui. Saugumui įtakos turintys defektai šalinami, tačiau kai kuriais atvejais automobilio atsisakoma.

„Jeigu nustatomas variklio ar pavarų dėžės gedimas, kurio remontas tampa neadekvatus automobilio vertei, tokio automobilio ruošti pardavimui nebėra prasmės. Principas paprastas: jeigu jo būkle negalime būti užtikrinti tiek, kad galėtume suteikti garantiją, tokio automobilio pardavimui neruošiame“, – pabrėžia U. Debeikienė.