Rudenį keliuose du kartus daugiau aplamdytų automobilių

Dukart daugiau aplamdytų automobilių – tokia lietuviško rudens chaoso keliuose kaina. Jau nuo rugsėjo pradžios rytais eismo įvykių skaičius šokteli dvigubai, o pakilęs avaringumo lygis išsilaiko ir spalį, rodo draudimo bendrovės BTA duomenys.

Dėl dvigubai išaugančio avaringumo kaltas ne tik itin intensyvus eismas, bet ir vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir trumpėjančios dienos. BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio nuomone, rudeninis eismas turi savo specifiką, kurią perkąsti užtrunka net patyrusiems vairuotojams.

„Rudenį eismas tampa sudėtingesnis ir dėl daugybės automobilių, ir dėl išaugusio pėsčiųjų srauto. Lėtas riedėjimas, dažni stabčiojimai ir sudėtingas persirikiavimas bei saugaus atstumo nesilaikymas tampa pagrindinėmis eismo įvykių priežastimis. Nors dažniausiai eismo įvykiai būna smulkūs, tačiau ir nedidelis susidūrimas piko metu gali paralyžiuoti ir priversti piktintis pusę spūstyse įstrigusio miesto“, – sako A. Žiukelis.

Ilgametė BTA statistika rodo, kad rudenį problemiškiausi tampa rytai, o ne vakarai, nes būtent ryte vairuotojus labiausiai spaudžia ir riboja laikas.

„Jei vasaros mėnesiais 5–7 val. ryte per mėnesį įvyksta vidutiniškai pusšimtis eismo įvykių, tai jau rugsėjį jų padaugėja iki 100, panašus avaringumo lygis išlieka ir spalį. Gyvenimo ritmas ir rutina reikalauja nepaisant intensyvių transporto srautų numatytu laiku būti darbe ar mokymo įstaigoje. Kiek vėliau aktualūs tampa ir tokie rizikos faktoriai kaip subjurę, atšalę, šlapi orai, sparčiai trumpėjančios dienos“, – sako A. Žiukelis.

Užsienio šalyse, kuriose yra daugiau sausų saulėtų dienų, rudenį vėliau kylanti ir anksčiau besileidžianti saulė laikoma vienu rimčiausių eismo įvykių rizikos faktorių, nes dėl žemesnės padėties danguje spigina tiesiai į akis ir gali apakinti vairuotoją.

„Mūsų rudens aktualijos labiau susijusios su drėgme, lietumi ir rūkais. Žemė dar šilta po vasaros, rudens naktimis temperatūra nukrenta, todėl vandens garai kondensuojasi, pavirsdami rūku. Rūkas matomumą kelyje sumažina vos iki kelių metrų. Taip pat rizikos veiksniu greitai taps nukritę medžių lapai. Ir dėl sausų lapų kelias tampa slidesnis, tačiau važiavimas šlapių lapų nuklota kelio danga yra prilyginamas vairavimui ant ledo. Kai medžiai ims mesti lapus, vairuotojai turėtų kritiškai įvertinti kelio dangą, būti budrūs ir pasirinkti saugų greitį, ypač atokesniuose, rečiau valomuose keliuose“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Draudimo bendrovė teigia, kad avaringumas vienoda trajektorija rudenį juda kasmet, o didėjant automobilių kiekiui lengviausia keisti savo įpročius bei dienotvarkę.

„Kad sumaišties ir streso būtų mažiau, vertėtų varijuoti laiku: pavyzdžiui, pabandyti iš namų išvažiuoti 15–20 minučių anksčiau arba vėliau. Kartais spūstį ir apytuštį kelią skiria labai mažas laiko tarpas. Gal verta peržiūrėti maršrutą ar šeimoje apsiriboti vienu automobiliu, išbandyti specialiomis juostomis galintį važiuoti viešąjį transportą? Patogiausios ir saugiausios judėjimo alternatyvos išryškėja tik jas praktiškai išbandžius, nes mūsų baimės ar lūkesčiai kartais tiesiog neatitinka realybės“, – įsitikinęs specialistas.