Rugpjūtį siautusi audra – didžiausia „Lietuvos draudimo“ istorijoje pagal žalų skaičių

Praėjus dviem mėnesiams po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros, didžiausia draudimo bendrovė šalyje „Lietuvos draudimas“ jau yra užregistravusi daugiau nei 8 tūkst. su ja susijusių būsto žalų, o klientų turtui padarytiems nuostoliams atlyginti bendra išmokų suma siekia 5,3 mln. eurų. Pagal žalų skaičių − tai didžiausia audra bendrovės istorijoje.

„Didžiausią šių metų vasaros audrą labiausiai išskiria krentančių medžių ir šakų padaryti nuostoliai. Tarp didžiausių žalų – apgadinti gyvenamųjų namų stogai ir kitos pastatų konstrukcijos. Audros padaryta žala gyventojų namams kiekvienu atveju yra reikšmingos išlaidos, kurias ne kiekvienas namų ūkis gali padengti iš savo santaupų“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

Pasak eksperto, audros, sukeliančios tūkstančius žalų, tampa nebe išimtimi, o kone pasikartojančia kiekvienos vasaros realybe. Todėl pasirengimas joms turėtų tapti įprasta rūpinimosi savo namais dalimi.

„Gyventojai turėtų nuolat prižiūrėti ir įvertinti šalia pastatų augančių medžių būklę, o taip pat tikrinti pastatų fasadų, stogų ir jų dangų, lietaus vandens nutekėjimo ir surinkimo sistemų būklę. Pastebėjus medžių pažeidimus, puvinius arba nustačius pastato defektus būtina neatidėliojant imtis priežiūros bei remonto darbų“, − komentuoja A. Juodeikis.

Būstas kentėjo ir nuo žiemos

Gamtos stichijos būstui pavojingos ne tik vasarą. Vien pirmąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos draudimas“ užregistravo 12,9 tūkst. žalų – 73 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o išmokų suma pasiekė 15 mln. eurų.

Pasak A. Juodeikio, praėjusią žiemą daugybę nuostolių lėmė gausus sniegas, kuris dėl užtrukusio šaltojo periodo ilgam nugulė ant stogų paviršių, šiltnamių, pavėsinių ir kitų smulkiosios architektūros statinių.

„Žiemą stogams ir statiniams pavojingiausias tirpstančio sniego slėgis, nes atodrėkio metu sniegas pasunkėja iki kelių kartų. Tokios apkrovos pirmiausia neatlaiko lengvesnės konstrukcijos: stoginės, pavėsinės, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, taip pat senesni ar netvarkingi stogai“, – sako A. Juodeikis.

Ekspertas pabrėžia, kad dalies žalų galima išvengti pasiruošus dar prieš žiemą. Rudenį verta apžiūrėti stogą, sutvarkyti atsilaisvinusias ar pažeistas dangos dalis, išvalyti latakus ir lietvamzdžius, kad tirpstantis vanduo galėtų nutekėti. Šiltnamius, stogines ar pavėsines galima sutvirtinti laikinomis atramomis, o nuo lengvų konstrukcijų sniegą nuvalyti reiktų reguliariai, kol jo dar nėra susikaupę daug.

Pasak A. Juodeikio, šaltuoju sezonu taip pat svarbu prieš ateinant didesniems šalčiams patikrinti šildymo sistemas, apšiltinti nešildomose patalpose einančius vamzdžius, o retai lankomuose pastatuose, pavyzdžiui, soduose ar sodybose, palikti minimalų šildymą arba išleisti vandenį iš sistemos.

Būstą draudžia 6 iš 10

„Lietuvos draudimo“ užsakymu šiemet atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad savo pagrindinį būstą apdraudusių gyventojų dalis išlieka stabili. 6 iš 10 šalies gyventojų (64 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantys namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinę jo draudimu. Lyginant su identišku tyrimu praėjusiais metais, savo būstą apdraudusių gyventojų dalis per metus beveik nekito.

Remiantis tyrimu, šiuo metu nuosavą būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo nurodo kas ketvirtas respondentas (23 proc.). Tuo metu 13 proc. gyventojų teigia neturintys jiems priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.

„Tyrimo rezultatai patvirtina tai, ką jau ilgą laiką matome ir gyventojų elgsenoje. Reikšminga šalies gyventojų dalis rizikuoja savo gerove, nes valdydami nekilnojamąjį turtą, kuriame dažniausia ir gyvena, nėra pasirūpinę jo draudimu, kuris padeda amortizuoti netikėtus nuostolius dėl gaisro, gamtos jėgų, vagysčių ir kitų rizikos veiksnių“, − sako A. Juodeikis.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, turintys savo pagrindinio būsto draudimą dažniau teigia vyresni nei 35 metų amžiaus, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, gaunantys vidutines ir aukštesnes pajamas.

Tuo metu neturintys draudimo nurodo žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų apklaustieji. Neturintys jiems priklausančio būsto dažniausiai nurodo 18-35 m. amžiaus atstovai, gyvenantys didmiesčiuose.

„Kalbant apie būsto draudimą, svarbu išskirti, jog tai yra kompleksinė paslauga. Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, rūbai, meno dirbiniai“, − komentuoja A. Juodeikis.

Pasak eksperto, aktuali yra ir trečioji būsto draudimo rūšis − civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui.