Seimo komitetas pasiūlė laikinai mažinti dyzelino akcizą: kaina mažėtų apie 7 centus už litrą

Seimo Ekonomikos komitetas vakar pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos 2026 m. pirmąjį pusmetį dyzelinui būtų taikomas mažesnis nei šiemet akcizo tarifas – 466 eurų už 1000 litrų. Akcizas mažėtų laikinai atsisakant CO₂ dedamosios, kuri šiuo metu sudaro 53,6 euro už 1000 litrų. Degalinių atstovų skaičiavimu, dėl šio sprendimo dyzelinas degalinėse vidutiniškai atpigtų apie 6,5 ct už litrą.

Šiemet bendras dyzelino akcizas Lietuvoje siekia 519,6 Eur už 1000 litrų ir yra didesnis nei kaimyninėje Lenkijoje, kurioje degalus pilasi didžioji dalis tarptautinių vežėjų.

Dėl šios priežasties 2025 m. sausio–spalio mėnesiais dyzelino suvartojimas Lietuvoje sumažėjo beveik 15 proc. - beveik 240,4 mln. litrų, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Tai reiškia ne tik kritusias degalinių apyvartas, bet ir reikšmingai mažesnes akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio įplaukas į valstybės biudžetą.

„Įsiklausęs į verslo bendruomenės nuogąstavimus, Ekonomikos komitetas priėmė subalansuotą ir racionalų sprendimą, kuris padėtų susigrąžinti dyzelino vartojimą į Lietuvą, stabilizuoti degalų rinką ir išvengti staigaus kainų šoko tiek verslui, tiek gyventojams“, - teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Lietuvos vežėjų atstovų vertinimu, sumažinus dyzelino akcizą, transporto bendrovės pakeistų degalų strategiją ir bakus pildytų ne Lenkijoje, o Lietuvoje. Dabar apie 90 proc. tarptautinių vežėjų degalus perka Lenkijos degalinėse. Tokia padėtis kaimyninei valstybei naudinga, nes jos biudžetą papildo akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio įplaukos, o Lietuvoje lieka tik kelių nusidėvėjimas ir aplinkos tarša.

Pasak K. Čeredničenkaitės, dyzelino akcizai buvo didinami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Brangstantys degalai didina infliaciją, mažina vietinio verslo konkurencingumą ir skatina socialinę įtampą.

Vien šiemet iš padidinto degalų akcizo valstybė planavo surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų. Visgi, esant dabartinėms tendencijoms, LIEPA skaičiavimais, realybė kitokia – valstybė gali tikėtis tik beveik dvigubai mažesnė sumos nei planavo (apie 100 mln. eurų).

„Tikimės, kad Seimo nariai prieš priimdami galutinį sprendimą atsakingai įvertins visus ekonominius argumentus bei pasirinks sprendimą, kuris būtų naudingas ne tik trumpuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje – Lietuvos ekonomikai, verslui ir gyventojams“, - teigė K. Čeredničenkaitė.