Tai yra tikrasis kaltininkas, ar tik „atpirkimo ožys“? Įvardijo, kas lemia augančias degalų kainas

Pastaruoju metu degalų kainoms pradėjus sparčiau kilti vis daugiau vairuotojų pradėjo domėtis, kas paskatino šią tendenciją. Ekspertų teigimu, pagrindinė priežastis – augančios naftos kainos pasaulinėse rinkose. Vietinių biodegalų įtaka galutinei kainai yra nedidelė, tačiau didesne kaina išsiskiria iš palmių aliejaus ir jo produktų gaminami HVO biodegalai.

Mažmeninę degalų kainą lemia daug įvairių veiksnių – tai ir svyruojanti naftos kaina rinkoje, naftos perdirbėjo marža, valstybės taikomi mokesčiai, degalinių tinklų konkurencija. Didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, taikomas galutinei degalų kainai. Jei degalinėje litras degalų kainuoja 1 eurą, tai vien mokesčių dalis gali sudaryti daugiau nei pusę visos bendros kainos. Tačiau mokesčiai degalams pastaruoju metu nesikeitė ir degalų kainos kilimui įtakos turėti negalėjo.

Žaliavinės naftos kaina tarptautinėse rinkose pradėjo sparčiai stiebtis į viršų praėjusių metų pabaigoje.

Pavyzdžiui, 2020 metų lapkričio pabaigoje „Brent“ rūšies naftos kaina siekė 37,46 JAV dolerio už barelį, kai šių metų rugsėjo viduryje ji kainavo daugiau dvigubai brangiau – virš 75 dolerių už barelį. Kadangi mažmeninės degalų kainos struktūroje naftos žaliava sudaro apie 25 proc. dalį, tai lėmė dyzelino bei benzino kainų ūgtelėjimą degalinėse. Kas paskatino tokį reikšmingą naftos brangimą?

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, dėl pandemijos sumažėjus transporto srautams ir ekonominiam aktyvumui, naftos paklausa smarkiai krito, o dėl to smuko ir degalų kainos. Tačiau dabar situacija sparčiai keičiasi – pasaulio ekonomika po pandemijos šoko vėl įgauna pagreitį, tad pagrindinių energijos išteklių, tarp jų ir žaliavinės naftos, paklausa sparčiai auga.

Pastaruoju metu dėl brangstančių degalų bandoma apkaltinti biodegalus, kurių kaina rinkose taip pat augo. Tačiau Biodegalų asociacijos prezidento teigimu, biodegalų įtaka galutinės degalų kainos struktūroje siekia vos 5 proc. „Akivaizdu, kad biodegalų kainos svyravimai galutinei degalų kainai turi vos kelių centų įtaką, todėl biodegalus laikyti svarbia kainų kilimo priežastimi būtų nekorektiška. Beje, palyginimui, to paties tinklo degalinėse litro benzino ar dyzelino kaina gali skirti net keliomis dešimtimis centų“, - pažymėjo M. Palijanskas.

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento, biodegalų kainos taip pat skiriasi – pavyzdžiui, Lietuvoje iš rapsų metilo esterio pagaminto biodyzelino tonos kaina siekia 1500 eurų už toną, kai iš palmių aliejaus ar jo produktų pagaminto HVO biodyzelino tonos kaina rinkoje 2200 tūkst. eurų už toną.

„Biodegalų įmaišymas į degalus Lietuvoje yra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus (dyzeline – 7 proc, benzine – 10 proc.), tad verčiau rinktis vietoje pagamintus biodegalus, kurie yra ne tik pigesni, bet juos renkantis palaikome Lietuvos ūkį, o ne aplinkosaugos pažeidimais nuolat kritikuojamą Indonezijos ar Malaizijos palmių aliejaus pramonę“, – pabrėžė M. Palijanskas.