Trys automobilių rinkos tendencijos, kurias greičiausiai pamatysime ir Lietuvoje

Rinkdamiesi naują automobilį, vairuotojai tampa vis labiau pragmatiški − jie automobilius perka planuodami juos naudoti ilgesnį laikotarpį, o pasirinkimų paletėje vis dažniau vietą randa ir naudoti modeliai. Be to, dėl didėjančių automobilių remonto kainų techninė priežiūra retėja, o elektromobilių proveržio dar nematyti.

Šiuos pokyčius parodo vienas iš svarbiausių Europos automobilių rinkos tyrimų – kasmetinė Vokietijos automobilių tresto (DAT) ataskaita. Jau daugiau nei 50 metų atliekamas reprezentatyvus tyrimas laikomas vienu iš labiausiai autoritetingų automobilių rinkos, pirkėjų ir vairuotojų elgsenos barometrų Europoje.

Jame išskiriamos tendencijos dažnai tampa vertingu indikatoriumi, kokie pokyčiai artimiausiais metais gali pasiekti ir kitas rinkas, įskaitant ir Lietuvos automobilių rinką.

Apsilankymai servisuose – ir retesni, ir kainuojantys daugiau

DAT ataskaita rodo, kad automobilis išlieka nepakeičiama kasdienio gyvenimo dalimi absoliučiai daugumai gyventojų: 90 proc. jų sako, kad nuosava transporto priemonė jiems yra būtina darbo ir kasdienių rutinų įgyvendinimui.

Tačiau kartu nuosavas automobilis tampa vis didesniu finansiniu iššūkiu − 44 proc. apklaustųjų Vokietijoje sako bijantys, kad turėti automobilį ir jį išlaikyti ateityje jiems taps per brangu.

Ataskaita atskleidė ir augančias automobilių remonto bei techninės priežiūros kainas, o kartu ir retėjančius vizitus techniniam aptarnavimui atlikti. Nors automobilių servisuose lankomasi rečiau nei anksčiau, vidutinės vieno aptarnavimo ar remonto sąskaitos pasiekė rekordines aukštumas – skaičiuojant nuo 2019 metų jos išaugo ketvirtadaliu (27 proc.).

Praėjusiais metais smarkiai krito ir automobilių remontų dažnis − vos ketvirtadalis automobilių savininkų 2025 m. Vokietijoje taisė automobilius.

Remiantis DAT ataskaita, dalis vairuotojų sąmoningai atideda nebūtinus darbus arba apsiriboja tik minimalia automobilio priežiūra, siekdami suvaldyti augančias išlaidas. Tačiau toks sprendimas dažnai reiškia didesnę techninę riziką ateityje – neprižiūrėti ar laiku nesuremontuoti automobiliai ilgainiui gali lemti brangesnius gedimus ar net eismo saugumo problemas.

Ilgėja automobilių naudojimo laikas

Automobilių savininkų elgsena rodo dar vieną svarbų poslinkį – turimi automobiliai naudojami ilgesnį laikotarpį nei anksčiau. Nuo 2023 m. vidutinis automobilio eksploatavimo laikotarpis nuosekliai auga, signalizuodamas apie vairuotojų nenorą skubėti keisti turimos transporto priemonės.

Kryptis yra akivaizdi: vairuotojai vis dažniau renkasi pratęsti savo automobilio naudojimą ir atidėti naujo automobilio pirkimą ateičiai. Tokį sprendimą lemia ne tik aukštos naujų ir naudotų automobilių kainos, bet ir neapibrėžtumas dėl ateities technologijų.

Perkant automobilį − tenka daryti kompromisus

Daugiau nei pusei apklaustųjų Vokietijoje praėjusiais metais perkant automobilį, teko daryti kompromisus su kitais savo poreikiais. Naujam automobiliui dažniausiai tekdavo išleisti daugiau lėšų, nei buvo planuota, rinktis kitą markę, prastesnę komplektaciją arba senesnį modelį, nei buvo numatyta iš pradžių.

Šį neatitikimą visų pirma lemia aukštesnės kainos, ribotas pasiūlos pasirinkimas, ilgesni pristatymo terminai ir sudėtingesnės finansavimo sąlygos.

Nors šis skirtumas ypač ryškus naudotų automobilių rinkoje, tačiau ir naujų automobilių pirkėjai vis dažniau pripažįsta − tenka atsisakyti norėtos komplektacijos ar technologinių sprendimų, kad būtų galima tilpti į numatytą biudžetą ar išvengti ilgo laukimo.

Taigi, tikėtina, kad per kelerius metus Lietuvoje dėl senstančio automobilių parko bei augančių paslaugų kainų vairuotojai dar atidžiau vertins automobilio eksploatavimo finansinę naštą. Kitaip tariant, tikėtina, kad automobilių rinkoje vis svarbesniu taps automobilio finansinis tvarumas jo naudojimo laikotarpiu.

Vartotojai vis dažniau vertins ne tik įsigijimo kainą, bet ir visas su nuosavybe susijusias išlaidas – nuo draudimo, techninės priežiūros ir remonto iki likutinės vertės bei eksploatacinių sąnaudų. Tai keis ir pirkimo prioritetus: emocinius argumentus, tokius kaip markės prestižas ar plati komplektacija, gali nustelbti racionalūs skaičiavimai.