Tyrimas: nagus po savo automobilio kapotu kiša retas šalies vairuotojas

Lietuvoje jau daugelį metų gyvuoja įsitikinimas, kad šalies vairuotojai – tikri auksarankiai, kurie mieliau patys remontuoja savo automobilius, nei patiki juos profesionalių servisų meistrams. Vis dėlto naujausia apklausa parodė, jog tai – ne visai tiesa. Nors dalis vairuotojų savo automobiliuose sugebėtų pakeisti ar sutaisyti net sudėtingiausius mechanizmus, dauguma pirštų po kapotu nekiša ir už lemputės keitimą sudėtingesnius darbus patiki profesionalams.

Nors „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 23 proc. vairuotojų kai kuriuos automobilio remonto darbus atlieka patys, iš jų tik 5 proc. sakė nuolat atliekantys daugelį darbų, tarp jų ir sudėtingus, tuo tarpu 18 proc. iš jų sau patiki tik pačius paprasčiausius iššūkius – pasikeičia perdegusias lemputes, pasipildo langų ploviklio bakelį ir pan.

Du trečdaliai (65 proc.) tyrime dalyvavusių vairuotojų vis dėlto teigė, kad automobilio patys iš viso niekada netaiso – reikalui esant visuomet kreipiasi į autoservisą, draugus ar pažįstamus.

Buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad tokie apklausos rezultatai jo nestebina.

„Ne veltui Lietuvoje turime tiek daug servisų. Žmonės vis rečiau rizikuoja taisyti automobilius patys, nes transporto priemonės tampa vis brangesnės, vis sudėtingesnės, jose gausu įvairių technologijų, kurių pats taip paprastai nesutaisysi, reikia kompiuterinių programų ir pan. Tokių gedimų taisymas dažniausiai baigiasi dar didesnėmis išlaidomis“, – sako jis.

Anot pašnekovo, šiuolaikiniai automobiliai yra tapę sudėtingais technologiniais įrenginiais, kurių savarankiškai taisyti nepadeda nei „YouTube“ vaizdo įrašai, nei pažįstamų patarimai.

„Nereikia pamiršti, kad daugelis šiuolaikinių automobilių turi kompiuterizuotas sistemas, kurioms nepakanka atsuktuvo ir gero noro“, – sako jis.

Vis dėlto instruktorius pripažįsta, kad jei žmogus turi pakankamai žinių ir tai daro iš noro gilintis – savarankiškas darbas su automobiliu gali būti net naudingas.

„Jei žmogui tai yra tam tikras hobis ir jis turi reikiamų žinių – kodėl gi ne? Įvairius mechaninius gedimus turint žinių ir gebėjimų tikrai galima susitvarkyti savo garaže. Bet jei vairuotojas tai daryti bando pirmą kartą be supratimo, tai gali būti pavojinga – tai atsakingas darbas, eksperimentuoti nepatartina“, – pabrėžia A. Pakėnas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir tie, kurie patys keičia detales ar atlieka smulkius darbus, neturėtų pamiršti reguliarios techninės apžiūros ir profesionalios diagnostikos.

„Svarbu, kad automobiliai būtų tikrinami techninėse apžiūrose. Tai ne tik įstatymo reikalavimas, bet ir būtinas žingsnis siekiant užtikrinti saugumą – tiek savo, tiek kitų“, – sako jis.

„Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas sako, kad lietuviai visuomet pasižymėjo darbštumu ir noru darbus atlikti patys, svarbu, kad tai būtų daroma atsakingai – kai kalbame apie automobilio techninę priežiūrą, būtina įvertinti savo žinias ir prisiimti atsakomybę, nes saugumas kelyje prasideda nuo tinkamai prižiūrėtos transporto priemonės.

„Svarbiausia, kad žmonės nuolat rūpintųsi savo automobilio technine būkle – ne tik prieš privalomąją apžiūrą. Ignoruoti gedimus ar atidėlioti apsilankymą pas specialistus – ne tik rizikinga, bet ir finansiškai nenaudinga. Laiku pastebėtas ir sutvarkytas gedimas padeda išvengti didesnių išlaidų ateityje, o svarbiausia – užtikrina saugumą tiek pačiam vairuotojui, tiek visiems eismo dalyviams. Tai turėtų tapti neatsiejama atsakingo vairavimo dalimi”, – sako bendrovės vadovas.

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.