Panašu, kad laikai, kai gamintojai stengėsi rinkai pasiūlyti kuo didesnius ir galingesnius automobilius, baigėsi kartu su „Hummer" prekių ženklo istorija. Tai jokiu būdu nereiškia, kad džipai ir pikapai dings iš rinkos, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia nauji, maži automobiliai. Nedidukas „Volkswagen up!", prie kurio vairo sėdau šį kartą, tapo Metų automobiliu. Tai daug ką pasako apie pastarųjų metų tendencijas.

Iš pirmo žvilgsnio besišypsantis nedidelis automobiliukas atrodo mažas ir, nori nenori, kyla mintis, kad jis nebus patogus. Visgi pasižvalgius įdėmiau į akis krenta ganėtinai didelės bagažinės durelės. Nuomonė dar labiau pagerėja įsėdus. Viduje supranti, kad ne viskas taip, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Inžinieriai puikiai sugebėjo išnaudoti vidinę „Up!" erdvę. Automobiliuke telpa keturi suaugę žmonės, ką jau kalbėti apie vaikus. Tiesa, priekiniai keleiviai jausis patogiau, negu sėdintys užpakalyje, tačiau turint omenyje tai, kad automobiliukas skirtas miestui, nusigauti iš taško „A" į tašką „B" vietos ir patogumo užteks. Gal nebent sunkiau bus posūkiuose, nes bent jau bandytame modelyje nei palubėje, nei žemiau keleiviams laikytis skirtų rankenėlių nebuvo.

Vienintelis patogumas - lentynėlė gėrimui ar smulkiems daiktams.

Gali būti, kad į galą sodinant aukštesnį žmogų, teks kiek į priekį perstumti vairuotojo sėdynę, tačiau vairuotojas dėl to nukentėti neturėtų. Vairuotojo sėdynė patogi.

Vairas reguliuojamas aukštyn žemyn, matomumas geras, mygtukai, net ir radijo valdymas, lengvai pasiekiami ranka. Pastarųjų mažoka - tik būtiniausios funkcijos, bet tai juk - biudžetinis modelis.

Prietaisų skydelyje ir centriniame panelyje nesunku atpažinti firminį „Volkswagen" stilių - dvi spalvos, klasikinės formos, jokių nereikalingų spalvinių girliandų. Keistokai atrodo tik tai, kad pasukus užvedimo raktelį prietaisų skydelyje taip ir neužsidega įjungtų lempų piktograma - taupumo sumetimais ji nė nebuvo sumontuota.

Apdailos plastikas kietas, o borto kompiuteris pateikė mažokai informacijos. Žinoma, automobilyje galima sumontuoti „Maps+more" sistemą, tačiau už papildomą mokestį.

Automobilis turi nemažą bagažinę su kilnojamu dugnu, tad norint, nulenkus užpakalines sėdynes, galima turėti lygų horizontalų paviršių.

Keista, kad bagažinės uždangalas neturi įprastų prilaikančių virvučių. Jį prilaiko tik silpnoki fiksatoriai.

Europietiški modeliai gavo padangų remonto komplektą, tačiau galima vežiotis ir atsarginį ratą - vieta jam numatyta, tačiau traukti ratą iš tokios gilumos nebus labai patogu.

Automobilis turi litrinį trijų cilindrų „EA211" serijos 60 arba 75 AG varikliuką, kuris komponuojamas su 5 pavarų MPD arba robotizuota jos versija. Bandytas modelis turėjo mechaninę pavarų dėžė. Pavaros persijungia lengvai, bet tikslumas vidutinis. Be to, kaip tokiam mažam automobiliukui, ilgokos.

Trijų cilindrų varikliukas dirba tyliai, tačiau vibracijos juntamos. Beje, visi „Volkswagen" modeliai pasižymi gera garso izoliacija, tad „Up!" ne išimtis. Salone nesigirdi nei variklio, nei kelio. Aerodinaminiai triukšmai pasijaučia tik viršijus 100 km/val. greitį.

Startuojant jaučiasi nedidelis galios trūkumas, tačiau toliau automobiliukas greitėja labai smagiai. Pirma pavara galima pasiekti ir 50 km/val. greitį, nors borto kompiuteris gerokai anksčiau paprašys įjungti aukštesnę pavarą. Beje, laikantis kompiuterio nurodymu, 5 pavara galima važiuoti pasiekus jau apie 65 km/val. greitį ir iki... kiek leis eismo sąlygos, nes viršyti maksimalų mūsų keliuose leistiną greitį nėra sunku. Spustelėjus akceleratorių, automobiliukas smagiai šauna į priekį, palikdamas už nugaros lėtesnius eismo dalyvius. Tiesa, tik tiesiame kelyje. Kylant į kalniuką mieste, kur greičiai gerokai mažesni, gali tekti prisiminti ir trečią pavarą.

Lengvas nediduko automobiliuko vairas sukuria neįtikėtino manevringumo įspūdį. Grįžtamasis ryšis taip pat yra. Manevringumui pretenzijų nėra - posūkiai, nors jaučiami šoniniai nuosvyriai, įveikti tvarkingai, manevruojant irgi problemų nekyla. „Up" puikiai laikosi kelyje. Nemalonių staigmenų pateikti neturėtų. Tik štai neturintys už ko pasilaikyti užpakalinių sėdynių keleiviai nelabai patenkinti staigiais manevrais...

Pakaba irgi nebloga, nors važiuojant per po žiemos pasišiaušusį asfaltą norėtųsi daugiau minkštumo - net ir esant nedideliam greičiui buvo jaučiamas lingavimas. Kadangi automobiliu važiavo ir maži vaikai, žvyrkelių šį kartą nusprendėme vengti. Juolab, kad tai - miesto automobiliukas. Nedidelis, manevringas, patikimas, ganėtinai erdvus.

Nesitikint iš jo per daug - puiki kasdienė transporto priemonė važinėti į darbą ar vežioti vaikus į darželius. Bene vienintelė, ne tiek automobilio, kiek mūsų regiono problema - kaina. Kaip ir kiti „Volskwagen" šeimos modeliai, „Up!", lyginant su konkurentais, nėra labai pigus. Taip, už kokybę ir patikimumą reikia mokėti, tačiau pas mus tai vis dar neįprasta...

 

Skaitykite daugiau:
„Volkswagen Amarok“ – išbandytas Lietuvos miškuose