„Volvo" automobiliai visada turėjo savo rinką ir savo pirkėją. Kurį laiką švedų gamintojo automobiliai buvo vadinami „pensininkų transportu", bet tie laikai negrįžtamai praėjo. „Volvo" ne tik pateikė rinkai naujų, jaunatviškų modelių, tokių kaip „Volvo V 40", bet ir solidžius, didelius automobilius padarė greitesniais ir veržlesniais. Turėjau progos tuo įsitikinti praėjusiais metais kelias dienas praleidęs prie „Volvo XC 60" vairo, tad šį kartą, sėsdamas į taip pat ganėtinai nemažą „Volvo V60", tikėjausi kažko panašaus. Juo labiau, kad atidžiau pažiūrėjus, šių modelių dizaine galima įžvelgti tam tikrą panašumą.

Naujasis „Volvo V60" atrodo solidžiai ir gražiai. Tiesa, už grožį, kaip tai dažnai būna, tenka mokėti. Dideli šoniniai veidrodžiai ir ganėtinai platus užpakalinis stiklas užtikrina gerą matomą aplink automobilį, tačiau ilgoki priekiniai statramsčiai kiek trukdo matomumui į priekį. Aukšta langų linija, atrodo gražiai, tačiau taip pat nėra labai praktiška. Kita vertus, ar šiuo atveju svarbus praktiškumas, jei viskas gražiai dera tarpusavyje ir puikiai atrodo?

Džiugina tai, kad kurdami „V60" išvaizdą, dailininkai nesivaikė madų ir automobilio neperkrovė įvairiomis detalėmis. Automobilis pastebimas, ryškus, tačiau jo grožis - ne iššaukiantis, o klasikinis.

„V60" salonas - patogus, erdvus, prabangus ir funkcionalus, tačiau labai primenantis „V40" saloną. Tas pats trijų spalvų - Eco, Perfomance ir Elegance - spidometras, lietuviškai „bendraujantis" borto kompiuteris, patogiai ir savo vietose įsikūrę valdymo mygtukai.

Tiesa, tiek „V40", tiek ir „V60" besikeičiančios prietaisų skydelio spalvos automobilio variklio ar amortizatorių darbui įtakos neturi.

Prieš leidžiantis į kelionę rekomenduotina ramiai pažaisti su spalvomis ir nustatymais, nes vienu atveju greitis rodomas kaip klasikiniame, rodykliniame spidometre, kitu - spidometras „tampa" tachometru, o skaičiai rodomi jo centre.

Gal dar kiek toliau nuo centrinio panelio galėtų būti sumontuota pavarų perjungimo svirtis. Bandytas modelis turėjo automatinę 6 pavarų PD, tad jų dažnai perjunginėti nereikėjo (nors numatyta ir rankinio perjungimo galimybė), tačiau iš įpročio imant svirtį iš viršaus pirštai beveik liesdavo temperatūros reguliavimo ir kt. mygtukus. Jeigu žmogaus ranka didesnė, arba, tarkim žiemą mūvint pirštine, tikėtina, kai kuriuos mygtukus galima paspausti ir to nenorint. Aišku, nieko baisaus dėl to neatsitiks, bet visgi...

Daugiau klausimų automobilio vidui kaip ir nėra - viskas pagaminta iš gerų, kokybiškų medžiagų. Vietos užteks tiek priekinių, tiek ir užpakalinių sėdynių keleiviams, kuriems išvesti atskiri šildymo kanalai. Tokių kanalų būtinumą supranti žiemą, kai galinė automobilio dalis šylą ilgiau už priekinę.

Ypač patogios buvo sportinio stiliaus bandyto modelio sėdynės, o štai centrinio ranktūrio - daiktadežės viršutinės atraminės dalies, kaip ir „XC60" modelyje, norėtųsi kiek ilgesnės, nors pati vairuotojo vieta patogi, viskas "po ranka", aišku ir suprantama.

Ilgą laiką „Volvo" pelnytai vadinosi saugiausiais automobiliais. Vėliau šį titulą iš jų pabandė atimti kiti gamintojai, tačiau, panašu, švedai vėl gali teigti gaminantys saugiausius automobilius. „Volvo V 60" turi „Saugumo mieste" sistemą, padedančią išvengti susidūrimo. Važiuojant iki 50 km/h greičiu, lazerinė technologija gali užfiksuoti, ar 6-8 metrų atstumu priešais esanti transporto priemonė yra sustojusi, ar juda lėčiau. Jeigu sistema pajunta, kad susidūrimas galimas, stabdžiai iš anksto parengiami taip, kad greičiau sureaguotų juos nuspaudus. Jeigu vairuotojas nestabdo, „saugumo mieste" sistema automatiškai nuspaudžia stabdžius ir išjungia droselį, kad susidūrimo pasekmės būtų švelnesnės. „City Safety" įsijungia užvedus automobilį.

Taip pat „Volvo V60" gali turėti „Driver Support Package" paketą, kuris apima: adaptyvus važiavimo režimo valdymą (važiuojant visais greičiais), susidūrimo perspėjimo su pilnu automatiniu stabdymu ir pėsčiųjų apsaugos sistemą, vairuotojo įspėjimo kontrolės sistemą (DAC), nukrypimo iš juostos įspėjimą (LDW) ir nematomos zonos informavimo sistemą (BLIS).

Įdomus ir naudingas dalykas - prisitaikančios stabdymo šviesos, kurios įsijungia, kai greitis viršija 50 km/h, ir jos gali nustatyti skirtumą tarp normalaus ir kritinio stabdymo. Kritinėje situacijoje visos stabdžių šviesos ims žybsėti keturis kartus per sekundę. Greičiui nukritus iki 10 km/h, šviesos nustos žybsėti ir užsidegs rizikos šviesos.

„Volvo" patentuota automobilio priekio konstrukcija su didelėmis įvairių rūšių plieno deformacijų zonomis absorbuoja smūgio energiją. Kompaktiška transmisija yra sukurta taip, kad optimizuotų deformaciją. Unikali priekio struktūra ir išilginiai plieno strypai duryse padeda nukreipti smūgio energiją nuo automobilio priekio į jo galą ir taip sumažina keleiviams tenkantį krūvį. Po prietaisų skydu esantis skersinis padeda išvengti salono pažeidimo ir taip taip pat prisideda prie keleivių saugumo.

Dar viena unikali „Volvo" sistema - apsaugos nuo šoninio smūgio (SIPS). Sistema sukurta padėti saugoti keleivius šoninio smūgio atveju. Automobilio plieninis rėmas - įskaitant priekines sėdynes - yra sukurtas ir sustiprintas, kad nukreiptų šoninio susidūrimo poveikį nuo keleivių į kitas automobilio kėbulo dalis ir apsaugotų nuo salono pažeidimo. Ypač stipri šoninė struktūra yra pagaminta iš itin stipraus plieno, kad padėtų atlaikyti stiprų šoninį smūgį, net ir didesnės transporto priemonės. Pripučiama užuolaida (IC), skirta visiems kraštuose sėdintiems keleiviams, ir priekinės sėdynės šoninės oro pagalvės su SIPS kartu užtikrina dar geresnę apsaugą.

Bandytas modelis, kaip minėjau, turėjo 6 pavarų APD ir 2,0 l 120 kW dyzelinį variklį. Vidutinės kuro sąnaudos pasivažinėjus porą dienų sukosi apie 6 l/100 km. Įvertinus, tai, kad automobilyje laisvai gali tilpti 5 suaugę žmonės ir jų daiktai, tokie skaičiai nuteikia optimistiškai.

Važiuoja „V60" labai minkštai ir švelniai. Mažesnių asfalto nelygumų net nesijaučia. Nepaisant to, kad automobilis puikiai laikosi nurodytos trajektorijos ir be didelių svyravimų įveikia posūkius, lakstyti su juo nesinori. Šiuo atveju mėgaujiesi ne greičiu, nors ir pastarojo automobiliui užtenka, bet patogiu, solidžiu važiavimu dailiame automobilyje.

Tiesa, per daug atsipalaiduoti negalima, nes užtaikius į didesnę duobę, kurių mūsų keliuose vis dar netrūksta, amortizatoriai iškart apie tai „informuoja".

Jie puikiai dirba ne tik važiuojant asfaltu, bet ir išsukus į kaimo žvyrkelį. Čia smulkūs nelygumai irgi beveik nejuntami, o per didesnes duobutes automobilis maloniai pralinguoja.

Viską įvertinus supranti, kad „Volvo" - tikrai puikus šeimyninis automobilis, nes jį ne tik lengva vairuoti, bet tiek vairuotojas, tiek ir visi keleiviai gali jaustis saugūs. Juo labiau, kad „V60" universalas turi didelę, erdvę bagažinę, kurioje, leidžiantis į kelionę, galima susikrauti reikalingus daiktus.

Bagažinė neturi slenksčio, tad net sunkesnius daiktus bus lengva pakrauti ar iškrauti. Belieka tik sugalvoti, kur nori keliauti. Juolab, kad už lango ne tokia jau ilga lietuviška vasara...