Automobilis lietuviams išlieka būtinybe net dirbant nuotoliu

Nuotolinis darbas Lietuvoje tapo daugelio kasdienybe, tačiau judėjimo įpročiai itin stipriai nepasikeitė. „Citadele“ banko atlikta apklausa rodo, kad net pasikeitus darbo modeliams, didžioji dalis gyventojų nuosavo automobilio atsisakyti neskuba: 44 proc. teigia juo besinaudojantys kasdien, o 13 proc. automobilį naudoja rečiau ir jį vertina kaip patogumo ar laisvalaikio priemonę.

Nuotolinis darbas judėjimo įpročių nepakeitė

Pandemijos metu buvo tikimasi, kad nuotolinis darbas iš esmės pakeis kasdienius judėjimo įpročius – kelionės į darbą taps retesnės ir ilgainiui nebebus neatsiejama kasdienybės dalis. Vis dėlto, praėjus ketveriems metams, matyti, kad šios prognozės nepasitvirtino.

Vis daugiau įmonių grįžta prie darbo biuruose arba taiko hibridinį darbo modelį, kai dalį savaitės dirbama nuotoliu, o likusiomis dienomis – darbo vietoje. Be to, nemaža dalis darbuotojų apskritai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl jų kasdieniai judėjimo sprendimai išlieka tokie pat kaip ir anksčiau.

„Nors šiandien daug kalbame apie tvaresnius judėjimo būdus, žmonių kasdienybėje sprendimus vis dar lemia labai konkretūs dalykai – laikas, patogumas ir galimybė suderinti darbą su šeimos ar kitais įsipareigojimais. Dėl to automobilis daugeliui išlieka ne pasirinkimu, o būtinybe“, – komentuoja V. Gurskas.

Tai patvirtina ir apklausos duomenys: penktadalis (20 proc.) respondentų dirba tik fizinėje darbo vietoje ir neturi galimybės dirbti nuotoliu, todėl jų kasdieniai judėjimo įpročiai išliko nepakitę.

Kita vertus, matomi ir nuosaikūs, bet aiškūs pokyčiai: 13 proc. gyventojų automobilį naudoja rečiau, o 14 proc. teigia niekada neturėję nuosavo automobilio – kasdieniams poreikiams jiems pakanka automobilių nuomos paslaugų ar viešojo transporto.

Apklausa taip pat rodo, kad nedidelė, bet apčiuopiama dalis gyventojų sąmoningai atsisakė nuosavo automobilio būtent dėl nuotolinio darbo. Tokį sprendimą dažniausiai priėmė didžiųjų miestų, ypač sostinių, gyventojai. Lietuvoje automobilį pardavė arba jo atsisakė apie 3 proc. respondentų, Latvijoje ir Estijoje – po 4 proc.

Anot eksperto, nors ši gyventojų dalis kol kas nėra didelė, panašios tendencijos visose Baltijos šalyse rodo besiformuojančius alternatyvius mobilumo modelius miestuose. Dalis gyventojų permąsto, ar nuosavas automobilis jiems vis dar būtinas, o kaip alternatyva svarstomi automobilių nuomos sprendimai – tiek trumpalaikiai, skirti pavienėms kelionėms, tiek ilgalaikiai, paremti prenumeratos principu, leidžiantys naudotis automobiliu tada, kai jo iš tiesų reikia.

„Automobilis suteikia judėjimo laisvę, tačiau kartu reiškia ir nuolatinius įsipareigojimus – nuo stovėjimo vietos iki techninės priežiūros ar remonto. Vis daugiau žmonių pradeda vertinti ne tik pinigus, bet ir laiką“, – pastebi V. Gurskas.

Skirtingos kartos, skirtingi sprendimai

Automobilio naudojimo įpročiai Lietuvoje skirtingoms kartoms nėra vienodi. Apklausos duomenys rodo, kad amžius daro didesnę įtaką automobilio naudojimui nei gyvenamoji vieta.

Labiausiai nuo automobilio priklausomi 40–59 metų gyventojai – net 53 proc. jų teigia visada turėję nuosavą automobilį ir juo besinaudojantys kasdien. Šis rodiklis panašus tiek didžiuosiuose miestuose, tiek kaimo vietovėse.

Jaunesnių, 18–29 metų, gyventojų grupėje kasdienį automobilio poreikį nurodo 32 proc. respondentų. Nors šis skaičius mažesnis, jauni žmonės dažnai pabrėžia, kad be automobilio sudėtinga suderinti darbą, studijas ir laisvalaikį.

O 60–74 metų gyventojai automobilį turi rečiau. Dalis jų teigia nuosavo automobilio niekada neturėję, o kasdieniams poreikiams dažniau renkasi viešąjį transportą.

„Skirtingų kartų automobilio naudojimo įpročius pirmiausia lemia gyvenimo etapas. Vidutinio amžiaus gyventojams automobilis dažnai tampa būtinu kasdienybės įrankiu – jie derina darbą, vaikų vežimą ir kitus įsipareigojimus. Tuo metu jaunesni žmonės dar tik ieško savo gyvenimo ritmo ir neretai susiduria su finansiniais ribojimais, todėl nuosavas automobilis jiems ne visada yra lengvai įperkamas. Vyresniame amžiuje automobilio poreikis natūraliai mažėja“, – sako V. Gurskas.

Automobilis išlieka svarbus visose Baltijos šalyse

Panašios tendencijos matomos ir kitose Baltijos šalyse. „Citadele“ banko apklausa rodo, kad Estijoje 12 proc. respondentų dėl dažnesnio nuotolinio darbo automobiliu naudojasi rečiau, tačiau jo neatsisako – dažniausiai dėl patogumo ir savaitgalio kelionių.

Apklausa taip pat atskleidžia, kad daliai gyventojų nuotolinis darbas nėra aktualus. Dirbantieji tik fizinėse darbo vietose nurodo, jog jų judėjimo įpročiai nepasikeitė – taip atsakė 17 proc. apklaustųjų Estijoje ir 23 proc. Latvijoje.

Anot „Citadele“ atstovo, šie duomenys leidžia matyti bendrą Baltijos šalių vaizdą – automobilis ir toliau išlieka svarbia kasdienio judėjimo priemone, o nuotolinis darbas šiam pasirinkimui kol kas neturi esminės įtakos.

Tai patvirtina ir kitos gyventojų apklausos: visose Baltijos šalyse svarbiausiais automobilio pasirinkimo kriterijais išlieka saugumas ir patikimumas, o po jų – degalų ekonomiškumas bei eksploatavimo sąnaudos.

Susiję straipsniai