Straipsniai

2020-02-18

Tobulybės link: ar automatinės parkavimo sistemos gali pakeisti vairuotoją?

Automobilių komfortas pastaraisiais metais žengė ne vieną didelį žingsnį į priekį – nuo lengvai suvokiamų garso izoliacijos ar pakabos pokyčių iki pažangių elektroninių sistemų, kurios leidžia vairuotojams tam tikrus darbus tiesiog pamiršti. Viena tokių yra automatinio automobilio statymo sistema, leidžianti vairuotojams atsisakyti ne paties maloniausio ir didelio tikslumo reikalaujančio darbo.

Naudingos sistemos – ne kiekviename automobilyje

Žmonės dar prisimena pirmąsias automatinio parkavimo sistemas, pasirodžiusias praėjusį dešimtmetį. Buvo juokaujama, kad kiekviena automobilyje panaudojama du kartus – norint išbandyti pačiam ir demonstruojant keleiviui. Šiuo metu tokios sistemos, bent jau kai kuriuose Premium automobiliuose, yra visiškai kito lygio ir suteikia realios naudos vairuotojui.

Kokia ta nauda? Galimybė jau šiandien pamiršti automobilio statymo sunkumus ir į siaurą vietą autonomiškai įvažiuojantį automobilį stebėti neliečiant nei vairo, nei pedalų.

Visureigyje „Mercedes-Benz GLE“ ir kituose naujausiuose to paties gamintojo modeliuose gali būti montuojama „Parking Pilot“ sistema, kuri be vairuotojo įsikišimo kontroliuoja visą automobilio statymo procesą: nuo tinkamos parkavimo vietos radimo iki visiško sustojimo. Sistema valdo vairą, akceleratoriaus, stabdžio pedalus ir pavaras, vairuotojas turi tik stebėti aplinką neliesdamas nieko nei rankomis, nei kojomis. Tiksliai pastatyti didelį automobilį ne visada įmanoma vienu judesiu, tad sistema pati gali perjungti pavaras iš atbulinės į priekinę.

Tokios efektyvios sistemos montuojamos ir naujausiuose „Lincoln Aviator“, „Tesla Model 3“ automobiliuose, tačiau daugelis rinkos dalyvių šioje srityje atsilieka. „Bentley Bentayga“ ar „Volvo XC60“ modeliuose automatinio parkavimo sistemą naudojantis vairuotojas turi kontroliuoti ne tik stabdžių bei akceleratoriaus darbą, bet ir pavarų judėjimą pirmyn ar atgal.

Automatizavus automobilio statymą, gerokai sumažinama eismo įvykio rizika. Moderniausios sistemos turi daugybę jutiklių ir vaizdo kamerų, kuriomis aplinka stebima vienu metu. Nors vairuotojas yra įpareigotas stebėti ją automobiliui parkuojantis, sistema tai daro efektyviau ir leidžia išvengti švelnių brūkštelėjimų į bordiūrą ar kitas transporto priemones. Tai itin naudinga centrinėse miestų dalyse, kuriose stovėjimo vietų nėra daug, o ir laisvos dažniausiai būna itin ankštos. Įsprausti jose erdvų visureigį – ne visada paprasta.

Kitas žingsnis – 4 lygio autonomija

Gebėjimas būti priekyje technologiniu lygmeniu atsispindi visur. Automobilių gamintojai žengia į visiškai kitą lygmenį, vadinamą 4 lygio autonomija (iš viso – 5). Tai yra galimybė vairuotojui atvykus į susitikimo vietą palikti parkavimo aikštelės prieigose automobilį, kuris stovėjimo vietą susiras pats. Baigęs susitikimą vairuotojas išmaniojo telefono programėlėje spusteli mygtuką ir automobilis pats atvažiuoja jo pasitikti į numatytą vietą.

Pirmieji tokio lygio sistemą pasaulyje 2019 m. pristatė „Mercedes-Benz“ kartu su „Bosch“. Štutgarte įkurto „Mercedes-Benz“ muziejaus stovėjimo aikštelėje automobilis gali be vairuotojo įsikišimo rasti parkavimo vietą ir į ją įvažiuoti, išėjus iš muziejaus – autonomiškai privažiuoti prie vairuotojo.

Pagal pasaulyje pripažįstamą automobilių inžinierių draugijos (angl. Society of Automotive Engineers, SAE) apibrėžimą tai yra pirmoji 4 lygio autonominio vairavimo sistema, t. y. kai automobilis gali geografiškai apibrėžtoje vietovėje pasiekti kelionės tikslą vairuotojui nedalyvaujant.

„Tesla“ 2019 m. pabaigoje pasiūlė „Smart Summon“ sistemą, tačiau jos instrukcijoje yra pabrėžiama, kad tai – bandomoji programos versija („Beta“). Vairuotojas privalo nuolat stebėti automobilį, tad tokia sistema yra laikoma 3 lygio autonomija (pagal SAE apibrėžimą ją turintis automobilis gali važiuoti be vairuotojo įsikišimo, tačiau žmogus privalo nuolat stebėti judėjimą bei būti pasiruošęs perimti valdymą).

Kita vertus, „Smart Summon“ veikimas yra stipriai kvestionuojamas. „Vartotojai gauna galimybę dalyvauti tam tikrame moksliniame eksperimente, ne daugiau“, – sakė autoritetingos JAV institucijos „Consumer Reports“ automobilių bandymų direktorius Jake‘as Fisheris, kai jo organizacija išbandė „Smart Summon“ funkciją turintį „Tesla Model 3“. Jo manymu, sistema turi potencialo tapti gera, tačiau dabar dar nepritaikyta masiniam naudojimui.

4 lygio autonomijai reikia ne tik automobilių gamintojų pasiruošimo, bet ir miestų infrastruktūros bei greito interneto ryšio – visiškai autonominiai automobiliai gatvėse pasirodys tik esant tinkamai išplėtotam 5G ryšio tinklui. Išsivysčiusiose šalyse toks infrastruktūros pokytis turėtų įvykti per kelerius artimiausius metus, tada visiškai savavaldžiai automobiliai bus matomi ir gatvėse, o ne tik parkavimo aikštelėse.

Be 5G ryšio visiškai autonominiai automobiliai gatvėse nėra įmanomi. Todėl tokios sistemos kaip „Mercedes-Benz“ ar „Tesla“ vairuotoją pakeisti galintys visiškai autonominio parkavimo asistentai greičiausiai bus rinkos etalonas artimiausius kelerius metus, iki 5G tinklas padengs užtektinai žemės ploto.

Susiję straipsniai