Pradėsiu nuo to, kad vykau pirmomis sausio dienomis – tai puikus laikas keliauti šioje Azijos dalyje, nes dieną temperatūra siekia apie 30-35, naktį apie 25 ir tai yra vėsiausias metų laikas, be to pats sausiausias kas yra svarbu. Žinoma, kai man teko skristi pačiu “geriausiu ir sausiausiu” metu, Tailande ūžavo uraganas gerokai nuniokojęs šalį. Kadangi pergyvenau kas čia dabar bus atradau tokią svetainę, kurią galiu visiems rekomenduoti kas bijot uraganų: windy.com. Tiesa, atskridęs taip ir nepamačiau jokių audrų, kaip supratau ir vietiniai jos nematė :) Jei norit sužinoti kokių orų galite tikėtis konkrečioje vietoje bet kuriuo metų ir bet kuriuo paros metu, siūlau šią svetainę – tai kogero geriausia kokią teko rasti: weatherspark.com. Nakvynės vietą susirasti pietryčių Azijoje paprastai ne problema – užtenka rezervuoti prieš kelias dienas, visos kelionės metu naudojausi dviem webais – Agoda.com kur pasirodė šiek tiek pigiau ir Bookings.com. Skrydžius pietryčių Azijoje užsakinėjau įvairiose vietose: nokair.com, airasia.com, vietjetair.com, trip.com ir pan. Vežiausi asmeninių nuotraukų padarytų pagal visų šalių reikalavimus, tačiau jų neprireikė. Mano tikslas buvo pamatyti kuo daugiau, dažnai keisti vietas, nuolat judėti, tačiau neišlaidauti prabangai ir pan. Pinigus vežiausi doleriais, nes USD ar Eur vietiniai interpretuoja maždaug vienodai. Grynais pinigais ėmiau maždaug pusę numatyto biudžeto, kuriuos išsidėliojau skirtingose kuprinės vietose – diversifikavau rizikas vadinasi :D Pinigų išsigryninimas plius minus kainuoja 3% atsiskaitant kortele 2% nuo sumos, tai yra šis tas. Todėl verta turėti ir Revolutą, kadangi galima nemokamai išsigryninti 200 Eur per mėn. Tailando vizą reikia darytis dar Lietuvoje – yra atstovybė Vilniuje. Nusprendžiau daryti daugkartinę, ji gerokai brangesnė 140 Eur, tačiau ji leidžia į šalį atvykti/išvyktį neribotą kiekį kartų berods 6 mėnesių laikotarpyje kas man buvo aktualu.
Tailando maršrutas:
Kaip žinia Bankokas yra Tailando sostinė. Nusileidus Bankoke iškarto patenku į karštį, žmonių masę ir rožinių, spalvotų, naivių reklamų pasaulį. Žmonės čia kitokie nei Europoje – visi mano ūgio :D Ištiesų, jie linksmi, nerūpestingi ir kiek naivūs. Toks šiek tiek komiksų pasaulis :) Nakvynę buvau rezervavęs iš anksto, arti centro kas pilnai pasiteisino, nes visą centrą galima apeiti pėsčiomis kas mėgsta vaikščioti ilgas distancijas. Kambarius pradžioje užsakinėjau single kas yra tik man vienam, tai žinoma kiek brangiau tačiau kaina nesikandžioja – 10-14 USD už naktį. Iš oro uosto į centrą petekti labai patogu ir nebrangu – antžeminiu metro traukiniu, kuris kursuoja kas 5 min. Juo važiuodamas nustembu koks Bankokas didelis, čia dangoraižiai prasideda dar toli iki miesto centro. Atvykęs iki maždaug savo vietos užsisakau tuktuką arba tiksliau mane dar žalią keliautoją pagauna jo vairuotojas, pasodina ir nuveža ten kur reikia – jokių problemų ir labai smagu. Žinoma sumoku daugiau nei derėjo. Pirmas mokėjimas ir iškarto pamoka :) Hostelyje suprantu, kad Tailande batai paliekami namo prieangyje ir toliau eini tiesiog basomis. Kambariukas mažytis 2x4 m žinoma be langų ir kitko - tokie dažniausiai ir būna didmiesčiuose jei moki nedaug. Nebūsiu čia daug :) Iškarto skubu pajausti miesto ritmą ir kadangi artėja vakaras tai keliauju ne muziejiniais keliais, o tiesiog per centrą kur akys veda.
Bankokas stebina dydžiu, žmonių mase, kvapais, puošnumu – daug dangoraižių, viešbučių ir prekybos centrų kurių aukštų pabaigos įžiūrėti jau neišeina. Čia neegzistuoja savaitės dienos ar paros valandos – veiksmo čia visada vienodai daug. Net vėlai vakare daug žmonių parkuose sportuoja ir šiaip kažką veikia. Automobilių daug ir nustembu kiek daug naujų, tai tikras „tojotųkorolų“ miestas. Nors pasitaiko ir visiškai sugriuvusių ar tarkim miesto autobusų kurių lempos kabo kėbulo išorėje ant laidų :D Ir žinoma galybės „tuktukų“. Šalia prabangos yra daug skurdo - kai kur žmonės gyvena tiesiog metaliniuose garažuose, užuolaida atskyrę į kelias dalis - viena jų miegamas. Vaikus prausia tiesiog gatvėje iš puodo, šalia rusena laužiukas, visur bėga srutos ir pan. Tačiau visi turi televizorius ir išmaniuosius :)
Nors vėlu bet nusprendžiu aplankyti netoliese esanti ChinaTowną. Ir kai atrodė kad jau vėlu ir gal jau reiktų eiti miegoti čia sutinku visišką žmonių skruzdėlyną – žmonių kiekis, kvapai, maisto, vaisių, dumų, netvarkos, triukšmo ir visa ko įvairovė šokiruoja.
Praeinu pro China Towną, kuris pasirodo visiškai tuščias ir be dvasios – žinoma, čia juk veiksmas vyksta vakarais ir naktim. Toliau persikeliu per upę į nuostabiai gražią baltą „Wat Arun Ratchawararam“ šventyklą. Beje laukiant laivelio baisiai nustembu nešvarioje urbanizuotoje upėje pamatęs žuvų tuntus – upė net „verda“ nuo jų gausos. Šito reiškinio nesupratau.
Wat Arun Ratchawararam
Toliau keliauju į pačią švenčiausią vietą Tailande ir pagrindinę šventyklų kompleksą „Wat Phra Kaew“ – čia sutinku minias turistų iš įvairiausių pasaulio vietų, dideles eiles, kurios šiaip juda labai greitai. Perku kelnes, nes su šortais šioje šventoje vietoje negalima būti. Viduje pamatau gausybę šventyklų, pogodų ir visokiausių istorinių vietų. Iškarto pasitinka žmonių gausa, klegesys, o statinių puošyba tiesiog pribloškia - blizgučiai, spalvos, visokios statulos, figūros ir visa kas suteikia blizgesį – tikras šarkų rojus :)
Švenčiausia iš švenčiausių vietų yra vieta kur lyg ant aukso kalno patalpinta statula vadinama Emerald Buda – tai nedidelė 66 cm dydžio iš žalio akmens pagaminta Buda, kuri yra perengiama skirtingu apdaru tris kartus per metus pagal metų sezonus. Šią vietą aplankyti galima visiems, tačiau fotografuoti neleidžiama, o arčiausiai prieti galima tik tailandiečiams. Pirmą kart susipažįstu su Ramaynos istorija išpiešta ant sienų kurias – vien ją galima žiūrėti valandas. Šiam didžiuliam kompleksui verta skirti bent 3 valandas, bet galima laisvai praleisti ir visą dieną.
.jpg)
Toliau keliauju į visai šalią esantį “Wat Pho” – tai šventykla kurioje yra mižiniška 46 metrų ilgio ir 15 aukščio gulinti Buda. Jos padai ypatingi – čia sužymėtos „chakros“ energijos taškai.
Visai šalia randu dar daugiau įvairių šventyklų – visos jos įdomios, kiekvienos savitos ir visur žinoma daug blizgesio, auksinės prabangos ir kitų dalykų kurios mūsų akiai tokios neįprastos. Tikras kontrastas palyginti su Lietuva.
Štai mano dienos planas įvykdytas, keliausiu link namų. Pakeliui gaunu pakvetimą į nemokamą spektaklį ir su malonumu jame apsilankau. Jame žinoma rodoma Ramaynos istorija. Viskas čia gražu, miela, nuotaika nuostabu :)
Pagaliau aš nesu mažas :D
Vakare žinoma dar nukeliauju į ChinaTowną – čia ir vėl tikra gyvenimo fiesta. Tikrai savaitės dienos čia neegzistuoja. Grįžtu vėl privargęs, bet labai patenkintas, labai smagu ir norėčiau pabūti ilgiau, tačiau jau kitą dieną laukia skrydis į šiaurę.
Toliau keliauju įvairiais apylinkių keliais kur akys mato ir užklystu į King Kongo žemę :D Tiesa King Kongas šiose žemėse gimęs iš palmių lapų, tačiau vistiek įspūdingas :)
Vakarop grįžtu namo, priduodu motorolerį ir prasieinu per neitin didelį miesto centrą. Čia yra nemažai nedidelių gražių šventyklų. Viena jų atrodo tikrai sena ir palikta autentiška – man ji labai patiko. Miesto centre daug puikių vietų pavalgyti, atrandu ryžius su kokoso pienu ir mangais – tikra Tailando klasika, paprasta ir labai skanu :)
Kitą dieną keliauju ten dėl ko čia ir atvykau – pažiūrėti dramblių :D Prisipažinsiu, niekada nebuvau matęs dramblių net zoologijos sode, tad degu iš nekantrumo :) Drambliai gyvena jiems skirtose fermose. Liūdna, tačiau laisvėje gyvenančių dramblių Tailande nebelikę. Dramblių fermų Tailande yra šimtai, tačiau vietiniai akcentuoja, kad reikia pasirinkti teisingą fermą, kuri neišnaudoja dramblių. Tarkim jodinėti ant dramblio yra neleistinas dalykas – gyvūnas turi gyventi kiek galima natūralesnį gyvenimą. Visa ekskursija apima ne tik fermą, bet ir kelionę po vietines apylinkes, tad kainuoja apie 60 USD – viena brangiausių išvykų kelionėje. Pasirinkau “Inthanon Heaven Trail” fermą - galiu rekomenduoti. Važiuojame mikroautobusu, vietiniuose kaimuose išbandau vietinių valgių ir įsitikinu, kad pirkdamas „kažką“ niekad nežinai kokį skonį išvyniosi :) Vietiniai nekalba angliškai, tad nepaaiškins. Tiesą sakant man ir nereikia paaiškinimų - noriu siurprizų ir jų šioje šalyje yra nemažai.
Fermose gaunu fermerio uniformą, trumpus apmokymus ir krepšį su dramblių delikatesais – kietais bambukų stiebais. Ir visa grupė visą pusdienį užsiimam dramblių ganymu – maitinam bambukais, šeriam palmių lapais, glostom jų šiurkščią odą, fotografuojamės ir galiausiai prausiame upelyje. Iš esmės turistai ir atlieka tą kasdieninę drambliams skirtą rutiną. Upelyje vanduo tikrai šaltas, tad įbrendu atsargiai ir tikiuosi per daug nesušlapti :) Po 30 sekundžių mano planas kardinaliai keičiasi – esu permirkęs iki paskutinio siūlo ir dabar visa galva pasineriu į smagumų sukūrį :D
Vėliau papietaujam, atsisveikinam su visais ir keliaujam toliau lankyti vietinių įžymybių – dviejų didelių pogodų „Doi Inthanon“ nacionaliniame parke. Tai karaliaus ir karalienės pogodos, kurios buvo pastatytos 1987 ir 1992 metais. Gilia istorija čia nekvepia – jos pastatytos naudojant šiuolaikines technologijas. Gan gražu ypač iš toli :) Taip pat padarome poros kilometrų kelionę po kalnų apylinkes kur nepaisant visų mano pasiimtų rūbų sušalau – visgi kalnai, vakaras ir vėjas daro savo.
Kitą dieną vėl keliauju su motoroleriu po vietines apylinkes kur randu dar nesenos istorijos liekanų – senos technikos. Tikrai verta pabandyti pavažiuoti bet kur kur sugalvosit, nes tai suteikia tikro pabuvimo vietinėse apylinkėse jausmą. Toliau, turėjau planą iš Chiang Mai keliautį į Chiang Rai kur labai gražios apylinkės bei kelios labai garsios šventyklos. Tačiau ši kryptis man buvo į priešingą pusę nei mano sekanti stotelė – Mianmaras. Todėl dėl laiko stokos ir kitų prioritetų pasirenku skristi tiesiai į Mianmarą.
Tailando pakrantės ir salos. Krabi
Po to persikeliu į kitą vietą, kuri ir pigesnė, ir šiek tiek toliau nuo pagrindinės gatvės, tad bus ramiau. Nes ramybės Ao Nang‘e nedaug - žmonių čia daugybė, iš esmės jausmas kaip Palangoje arba populiariausiuose Turkijos kurortuose :) Iš karto ėmiausi pirkti ekskursijas, kurias čia parduoda kioskeliuose kas 30 metrų. Valiutos keityklos čia kas 20 metrų, o restoranai ir kavinės kas 10 metrų. Žodžiu, viskas tikrai patogu. Iš šio miesto (neabejoju ir iš kitų esančių šiame regione) patogu užsisakyti dienos ekskursijas po visą regioną. Jos skirstomos į kelias populiariausias – James Bond sala, kurioje buvo filmuojamas 1974 metų filmas su garsiuoju šnipu, tuomet įvairių salų ekskursija, tuomet „Ko Phi Phi“ salos kur apsilankysite kito filmo „The Beach“ paplūdymyje. Tiesa pastarajį paplūdymį teko matyti tik per atstumą – joje neleido išsilaipinti, nes sala buvo tvarkoma po neseniai praūžusio uragano, kuris stipriausiai smogė šiose vietovėse. Bet labai nenuliūstu, nes gerai suprantu, kad tai viso labo komercija. Gražių vietų galima rasti visur. Kiekviena ekskursija kainuoja apie 40 USD, tad nėra pigu. Galima derėtis, tačiau labai daug nenusiderėsite.
Kurią ekskursiją bepasirinksite garantuotai laiką praleisite puikiai – pasimaudysite, panardysite, papietausite ir svarbiausia susipažinsite su įvairiais žmonėmis. Taip bekeliaujant mane užkalbina pagyvenęs vienišas atostogautojas iš Malaizijos, nesustodamai plepu su moteriškių kompanija iš Airijos, kas praktiškai yra kaip mano kaimynai, pasakojamės anektodus su vokiečiu stulbinamai panašiu į Flavio Briatore ir jo dukra. Žodžiu net jei keliaujate vienas kaip kad aš, patikėkit tikrai nebūsite vienas :) Ekskursijų vedėjai patys savaime yra neeiliniai personažai – vienas „shemailas“, kitas save priskiria prie beždžionių predermės, kitas adaptuotas brazilas kalbantis su nerealiai juokingai ištęstu Tailandietišku akcentu. Visi jie faini, smagūs, mielai apsiims kiekvieną nufotografuoti, patarti ar paduos tau ranka lipant į laivą. Puikūs žmonės ir gan profesionalūs :) Beje, visur nuveš ir parveš puikūs mikroautobusai su kondicionieriais, o plaukiosite arba tradicinėmis valtelėmis arba greitaiegiais kateriais. Į vsai šalia esantį Railay paplūdymį galite persikelti su nebrangiu laiveliu, kuris čia kursuoja kaip miesto autobusas.
Be kita ko, Ao Nang‘e galite užsiimti ko širdis geidžia – alpinizmas, vandens slidės, snorkelinimas, nardymas, kanojos, baidarės, irklentės, keturačiai, motoroleriai, masažai, vakarėliai ir t.t.
Apsigyvenau gan brangiame hostelyje “Koh Mook Had Farang Bungalow” su beveik į mišką integruotame namelyje – visur laipioja driežiukai, ausis užgula beždžionių ir įvairių paukščių garsai iš miško. Tikrai nuostabu :) Pati sala nėra labai įdomi, tačiau iš čia su kanojomis galima nuplaukti į aplinkines olas. Viena jų vadinama "Emerald Cave" tikrai įdomi, nes į ją galima patekti tik pro tamsų "tunelį" plaukiant paprastuoju rankiniu būdu :) O atplaukus atsiveria gražus vaizdas - nedidelis paplūdymys iš visų pusių apsuptas stačiomis uolomis.
Kitos pramogos - plaukti laiveliais į toliau esančias salas, kurios yra dar ramesnės nei Ko Muk – jose net neleidžiama apsistoti, tad galima nuvykti tik su dienos ekskursija. Begalvojant kuo man čia užsiimti, mane pričiupo prancūzų kompanija – du broliai, ir kelios merginos keliaujančios po vieną. Kompanijos klausimas išspręstas :) Ir jau kitą dieną keliaujame 30 km tradiciniu tajų laiveliu į „Koh Rok“ salą , kurią labai labai rekomenduoju. Tai kogero pati gražiausia sala kurią teko matyti Tailande ir apkritai kokią teko matyti. Būtent tokią įsivaizduojame atogražų salą – smėlis beveik pieno baltumo, o vanduo toks skaidrus, kad ten kur seklu jo išvis nesimato :) Gaila, bet tokių nepaliestų vietų jau nėra daug.
Tailando pakrantės ir salos. Ko Lipe sala
Po Ko Muk vėl atsirado noras veiksmui ir pramogoms, tad keliauju toliau į pietus į fantastišką Ko Lipe salą. Ši sala kogero pati geriausia kurioje teko pabuvoti, jeigu reiktų rintis vieną Tailando salą, tai rinkčiausi būtent šią. Ji yra labai maža, o turistų koncentracija milžiniška, čia pilna kavinių, restoranų, pubų ir t.t. Bet kartu ir pati sala labai graži, vanduo ir koralai nuostabūs, plius aplinkui visai arti yra nuošalesnių salų į kurias galima per 20 min suplaukioti visai nebrangiai. Šiose vietovėse man buvo geriausios vietos Tailande snorkelinti. Kelionei iš Ko Muk salos į Ko Lipe salą pasirinkau logiškiausią sprendimą – 100 km greituoju kateriu, tiesa gana brangiu – kaina apie 40 USD. Nors jau ne primą kartą keliavau tokiu kateriu, bet šįkart buvo visiškai kitokia patirtis :) Tą reiktų žinoti kai kuriems žmonėms :) Reikalas tas, kad tas kateris skrieja maždaug 100 km per valandą greičiu, didžiają laiko dalį jis randasi ore, kas 10 m paliesdamas bangas ir vėl į orą. Kaip supratau iš keturių variklių kurtinančio garso katerio pilotas pasitaikė tikras lenktynininkas :D Šią mintį neabejotinai patvirtina išbalę keleivių veidai. Ir nors man ši patirtis buvo labai smagi, mačiau kad kai kurie iš keleivių tokiu būdu daugiau niekada nekeliaus :)
Taigi, sparčiai senkant mano biudžetui šiame kelionės etape keičiu strategiją. Nuo šiol gyvensiu “dormsuose” su kitais žmonėm, taigi už nakvynes mokėsiu mažiau ir bus linksmiau - win win sprendimas. Draugijos čia surandu net nespėjęs išsipakuoti daiktų :) Kurį hostelį rinktis nėra skirtumo, nes viskas labai kompaktiškai randasi vienoje vietoje. Tik atvykęs į šiaip labai jaukų hostelį “Decho Hostel” supratau kas čia dabar bus naktim – kieme naktinis klubas, aplinkui pilna besilinkminančių turistų. Suprantu, kad gal ir yra skirtumas kur randasi hostelis... Kagi, derinsiuos prie vietinio ritmo, o kai nesiderinsiu padės ausų kištukai :)
Beje, šioje saloje palyginti nebrangiai buvo galima išsinomuoti bungaloo namelį ant jūros kranto, mmm :) Kas keliausit poromis, tai būtinia rinkitės šį variantą. O jūra čia nepaprastai graži. Jau kitą dieną užsisakau ekskursiją po vietines salas. Keliaujame su gana dideliu laivu, stojame įvairiose vietose, kiekvienoje iš jų snorkelinam, čiuožinėjam laive įrengta čiuožykla, šokinėjam iš antro aukšto. Jei neprisijungsit į šį siautulį, tai gidai tikrai įsižeis, todėl su visais čiuožiu ir aš. Atostogos! :D O koralų vaizdai nerealūs. Gerokai gražesni negu Krabi regione. Tiesą sakant tik čia supratau, kad tie nerealūs spalvotų koralų, įvairiaspalvių žuvų ir visokių vandens gyvių vaizdai kuriuos matydavau per Discovery nei kiek nepagražintas vaizdas – ištiesų taip yra. Visos paletės spalvos kurias galite rasti PhotoShope – visos jos yra čia po vandeniu. Man tai be galo patiko, nes Europoje to nebuvau matęs. Puikiai kompaniją palaikė pagyvenęs vyriškis iš Alaskos, kuris keliauja po pasaulį ir fotografuoja povandeninį pasaulį bei vėliau tas nuotraukas parduoda. Va tokia turi būti pensija :)
Kitą dieną persikeliu į visai čia pat esančią „Ko Adang“ salą, kuri nors gerokai didesnė bet beveik negyvenama. Tikrai čia užsukite jei būsite Ko Lipe, nes persikelti kainuoja visai nedaug, o čia galima pabūti nerealių kvapų pušyne, Azijoje pušynų nėra daug. Netrukus susirandu iššūkį – lipsiu į kalną. Kalnas nebuvo itin didelis, tad užlipau nesunkiai, o vaizdas nuo jo į Ko Lipe salą yra nerealus :) Pakeliui sutinku kitų turistų, o vakare su jais kartu keliaujame į miestą pavakaroti.
Čia pat paplūdymyje kol maudžiausi buvau vienintelį kartą šioje kelionėje apvogtas – mano maudynių malonumai buvo nutraukti kai man aktyviai pradėjo moti ir šaukti keli turistai. Suskubęs prie savo daiktų radau šio alarmo kaltininką – beždžionėlę, kuri jau buvo spėjusi iš krepšio susirinkti viską kas ją domino :) Gerai, kad jos nesudomino mano pasas :)
Ko Lipe saloje labai gera vieta išbandyti normalų nardymą su nardymo įranga. Man ši patirtis buvo be jokios abejonės pati įdomiausia visoje kelionėje. Kas esat bandę turbūt man pritars, kas nebandę pasakysiu tik tiek – kad tai visai nesudėtinga, nors kiek baisu, bet užtai kokie įspūdžiai... Visą gyvenimą gyveni žemės planetoje, o čia po vandeniu atrandi kitą planetą. Šis malonumas šiek tiek kainuoja - apie 100 USD, tačiau viską išmoksit ir panardysite bent keliose vietose per vieną dieną. Sunku nusakyti įspūdžius, bet jausmas maždaug toks: 360 panorama view
Vakare šioje saloje veiksmas vyksta ne tik gyvenvietėje, bet ir ant jūros kranto. Kas gali būti nuostabiau – pilni žmonių reggae barai, šaltas alus, fakyrai, šviečiantis planktonas vandenyje, naktinės maudynės ir puiki kompanija iki ryto. Turbūt taip atrodo tikras rojus :) Tik nežinau kaip ten su alum...
Tailando pakrantės ir salos. Ko Pha Ngan sala
Kad ir kaip gera Ko Lipe saloje reikia judėti toliau. Sekanti kelionė yra į visai kitą Tailando pusę – už 350 km į Ko Pha Ngan salą. Nepaisant nemažo atstumo ir to, kad reikėjo plaukti su kateriu, tuomet mikroautobusu, tada dideliu keltu – viskas sutilpo į vieną dieną. Kaina buvo apie 60 USD neskaitant didžiojo kelto ir tai buvo pats pigiausias variantas. Tai yra trijų skirtingo dydžio salų grupė – pasirinkau vidutinio dydžio Ko Pha Ngan salą su mintim, kad čia bus geras balansas tarp ramybės ir veiksmo. Ši sala kiek kitokia nei anksčiau aplankytos – ji didesnė, žmonių koncentracija mažesnė, čia viešbučiai bazuojasi kas keli km visoje vakarinėje pakrantėje. Vėlgi priėmiau gerą sprendimą apsigyventi ne didžiausiame salos mieste kur paprastai nebūna patys gražiausi paplūdymiai, o šiaurės vakaruose vienoje iš įlankėlių hostelyje „Shiralea Resort“. Hostelis pasirodė puikioje vietoje, turi savo barą, baseiną (kur niekas niekada nesimaudo) ir jaukią aplinką. Kadangi hostelį valdo britai, tai bare nuolat rodoma Premier lyga ir žinoma bare vyksta visas vakarinis gyvenimas. Čia susirenka visi hostelio gyventojai, kaip įprasta susidraugaujama iškarto - kas alų gurkšnoja, kas knygas skaito, kas muziką klauso. Tobula :)
Sekančias dienas apsiimu apkeliauti šalia esančius paplūdymius. Visi čia keliauja motoroleriais arba dviračiais. Aš nusprendžiu keliauti pėsčiomis – susikraunu dienos mantą į kuprinę ir į kelią. Pakeliui susipažįstu su keliais tokiais pat išprotėjusiais vaikščiotojais - ne kiekvienam tiks žygis svilinant 35 laipsnių karščiui.
Vakare keliauju į netoliese užmatytą reggae barą. Kaip suprantat Tailande visur groja reggae – tai tokia internacionalinė keliautojų muzika :) Iš visos širdies tam pritariu :) Apsidžiaugiu, nes bare groja gyvą muziką ir turiu galvoje, kad ta muzika ištikrųjų yra GYVA :D Kai muziką groja ne šiaip ją mėgstantys, bet su ja užaugę žmonės, kuriems tai yra visas jų gyvenimas, pajauti tikrą vibe‘ą. Muzikantai kaip suprantu plius minus yra iš Jamaikos, publiką akimirksniu užveda, o kadangi baras sausakimšas turistų, kurie keliauja jau ne vieną mėnesį, o kai kurie ir kelis metus nebuvę savo tėvynėje, tai visi jau seniai pamiršę kad pasauly egzistuoja tokie dalykai kaip darbas, bosas ar kažkokios pareigos :) Publika siaučia iš širdies :D Jei kas būsit, rekomenduoju – „Rasta Home Koh Phangan“ baras, gyva muzika berods tik savaitgaliais.
Beje, šioje saloje kartą per mėnesį vyksta garsieji Full Moon Party. vakarėliai arba greičiau festivaliai, kuriuose kaskartą apsilanko tūkstančiai žmonių. Kam įdomu čia galima rasti kada jie vyksta.
Šioje saloje vėl nusprendžiu panardyti, nes čia kiek pigiau nei Ko Lipe saloje, plius keliaujama giliau į jūrą link Ko Tao salos. Čia yra tikimybė pamatyti bangininius ryklius, kurie išpiešti ant kiekvienos nardymo reklamos :) Tų ryklių ieškoti keliauju su prancūzų agentūra – kaip suprantu jie vasarom gyvena Prancūzijoje, o žiemą čia atostogauja ir daro verslą. Beje, atostogos ir verslas Tailande dažnai yra vienas ir tas pats. Kelias valandas plaukiame gylyn į jūrą ir atvykę prie iš vandens kyšančios uolos, neriam gana drąsiai ir giliai. Kadangi neriu antrą kartą, tai jaučiuosi didžiai patyręs ir stengiuosi taupyti orą, kad ilgiau išbūčiau po vandeniu. Neriam į uolų plyšius, aplinkui įvairiaspalviai koralai, uolos, įvairios keistos žuvys, aplinkui plaukioja barakudos. Mano vedlys nuveda į didžiulį žuvų guotą ir rodo pirštu „apsisuk“ – apsisuku 360 laipsnių kampu ir niekur nebematau mėlynos spalvos, tik sidarbinė – aplinkui vien žuvys. WOW, esu priblokštas ir jaučiu, kad galutinai įsimyliu nardymą :) Plaukdami atgal visi mes – prancūzai, rusai, amerikiečiai, venezualietis ir aš keliaujam patenkinti ir tyloje. Visų mintys kažkur išskridę.
Kadangi eina paskutinės dienos Tailande, būtina apturėti dar vieną vietinę pramogą – apsilankyti „Muay Thai“ varžybose. Apsilankau tokiame kiekvieną vakarą vykstančiame renginyje ir dideliam mano džiaugsmui pastebiu, kad viskas vyksta panašiai kaip filmuose :) Lauke suręsta arena prisipildo turistų, čia taip pat galima statyti pinigus už kovotojus senuoju būdu – tiesiog doleriai iš rankų į rankas :) Maloniai nustembu, nes pati kova yra daug daugiau nei maniau - tai tikras spektaktlis apjungiantis muziką, tradicinius rūbus, šokį ir kovą. Nustembu pamatęs kovojantį ir kokių 70 metų senuką. Tampa aišku, kad Muay Thai svarbiausia yra ne pergalė, svarbiausia čia tradicijos. Būtinai apsilankykite net jei kovų menai jūsų visiškai nedomina.
Šioje saloje apturėjau patį nemaloniausią įvykį kelionėje šiek tiek koregavusį mano planus - nudribau nuo motorolerio. Nesigilinant į detales, pasakysiu tik tiek, kad nevažiuokit motoroleriu ten kur pėsčiomis sunku užlipti ir besileisdami nestabdykite abiem stabdžiais iškarto :)
To be continued :) ✌️
