Dar 70-ųjų pabaigoje Fiat generalinis direktorius Carlo de Benedetti paprašė garsaus automobilių kūrėjo Giorgetto Giugiaro iš „Italdesign“ kompanijos suprojektuoti mažą automobilį kuris pakeistų populiarų tačiau pasenusį Fiat 126. Reikalavimai buvo aiškūs: gamybos išlaidos turėjo būti minimalios, automobilis turėjo būti erdvus ir praktiškas, panašiai kaip itin populiarus konkurentas Renault 4 modelis. Projektavimo metu Giugiaro sumanė paprastą kampuotą ir erdvų automobilio kėbulą, maksimaliai paprastas sėdynes, beveik visiškai plokščias grindis, nemažą bagažinę ir asketišką saloną. Galinė sėdynė buvo reguliuojama 7 skirtingais būdais ir ją buvo galima ištiesti taip kaip ištiesiama sofa. Jei reiktų įvardinti kas automobilizme yra tikras minimalizmas – tai Fiat Panda būtų idealus to pavyzdys. Pats Giorgetto Giugiaro Panda apibūdino taip: “Panda yra tarsi džinsai - paprastas, praktiškas drabužis be jokio apsimestinio prašmatnumo. Tai lyg karinis sraigtasparnis – lengvas, racionalus ir skirtas konkrečiam tikslui”. Pirmoji Fiat Panda karta buvo pristatyta 1980 metais. Tuomet šis automobilis iš kitų Fiat išsiskyrė dar ir tuo, kad vietoje galinių varančiųjų ratų komponuotės buvo pasirinkta priekinių varomųjų ratų. Tai yra pigesnis ir praktiškesnis sprendimas, kuris suteikia dar ir daugiau erdvės viduje. Buvo gaminamos dvi Panda versijos: „Panda 30“ varoma 652 cm3 varikliu ir „Panda 45“, kurios darbinis tūris buvo 903 cm3. Pirmosios kartos Panda sulaukė didelio pasisekimo visoje Europoje: ji iškovojo antrąją vietą 1981 metų Europos metų automobilio rinkimuose į priekį praleidusi tik Ford Escort. Nenuostabu, kad toks paprastas, pigus ir praktiškas automobilis buvo gaminamas daugiau nei du dešimtmečius.