Diskusijos, kokius tepalus rinktis ir kaip dažnai juos keisti netyla ne vieną dešimtmetį. Deja, dažniausia laimi patyrusieji, kurių žinios remiasi ne automobilio priežiūros teorija, o liaudies mitais, spėjimais ir atviru kai kurių automobilinės chemijos gamintojų melu. Užkibęs už kokio garažiukų meistro reklamos, ne vienas vairuotojas pradeda eksperimentuoti su savo automobilio varikliu, pildamas į jį visokius stebuklingus priedus, esą pailginančius variklio resursą, našumą, ekonomiškumą ir t. t.

Ramina nebent tai, kad dažniausia tokie eksperimentai naudos neduoda, bet ir varikliui nekenkia. Dažniausia, bet ne visada. Kartais po stebuklingų priedų variklius tenka remontuoti. Taigi, ką galima išgirsti iš liaudies meistrų.

Gamykla pataria

Automobilio savininkas, transporto priemonę aptarnaujantis savarankiškai arba garažuose, dažniausia tepalus renkasi paveiktas reklamos arba prisiklausęs patarimų iš šalies. Deja, ne visada tai sutampa su tuo, ką rekomenduoja automobilio gamintojas. Reikalas tas, kad skirtingi tepalai turi skirtingų priedų ir yra skirti konkretiems varikliams ir tam tikroms eksploatacijos sąlygoms. Netinkamai parinktas tepalas ir priedai gali sumažinti variklio galią ir padidinti kuro sąnaudas. Be to, jei tepalas bus pasirinktas visiškai netinkamas, variklis dėvėsis kur kas greičiau.

Įsigijote automobilį, ir atėjo laikas keisti tepalus? Išstudijuokite serviso knygelę, kur nurodyta, kokį tepalą reiktų pilti į variklį. Jeigu automobilis naudotas, o serviso knygelės nebėra, užsukite pas oficialius konkretaus prekių ženklo pardavėjus arba į autorizuotą servisą. Galite ir patys pasiieškoti informaciniame kataloge. Čia svarbu ne tepalo pavadinimas ar gamintojas, o jo rodikliai - leidimas naudoti konkrečiam varikliui vienus ar kitus tepalus. Tai - tam tikras skaičių ir raidžių rinkinys. Jis rodo, kad galima naudoti tepalus, tarkim, nuo 5W-30 iki 20W-50. Pirmieji tiks žiemai, nes mažiau klampūs, o 20W-50 - vasarai. Jeigu gamintojas leidžia, galima naudoti ne tik sintetinius, bet ir pusiau sintetinius, o senesniems modeliams - ir mineralinius tepalus. Kartais gamintojas vienam varikliui numato nuo 5 iki 10 galimų tepalo rūšių, kurios skiriasi tik klampumu. Tokiu atveju reiktų įvertinti konkrečias automobilio eksploatacijos sąlygas. Beje, bandymas gerinti variklio veikimą pilant į jį brangesnius tepalus apčiuopiamos naudos neduos, o kainuos gerokai brangiau.

Plauname variklį

Pasitaiko servisų, kurių darbuotojai yra profesionalūs pasakoriai ir gali įtikinti beveik bet kuo. Žinoma, reiktų gerai įsiklausyti į jų patarimus, o kilus abejonių - pasiieškoti kito serviso.

Tarkim, klientui gali būti moksliškai išaiškinta, kad naudojant skirtingų tipų tepalus anksčiau ar vėliau teks remontuoti variklį, o seno tepalo visiškai išpilti neišeis. Norint išvengti minėtų problemų, reikėtų variklį praplauti - supilti tepalą su plaunančiais priedais ir po kelių minučių jį išleisti. Ši paslauga gali kainuoti papildomą šimtinę. Panagrinėjus patarimą atidžiau aišku, kad kapitalinio remonto gali prireikti ir po šios procedūros, nes ir plovimui naudojamo tepalo neišeina visiškai išpilti. Beje, varikliai ir be šios procedūros puikiai veikia toliau, supylus naują tepalą.

Iš tikrųjų plovimas - dar vienas būdas užsidirbti papildomai. Jeigu variklyje lieka net iki 20 proc. seno tepalo ir supilama 80 proc. naujo, jie puikiai sąveikaus tarpusavyje. Variklį būtina plauti tada, kai į jį patenka pašalinių skysčių. Tada galima naudoti įprastą tepalą, kurį, leidus varikliui padirbėti valandą ar dvi, reikia išleisti.

Ar sintetiniai geresni už mineralinius?

Kai kurie gamintojai teigia, kad sintetinius ar pusiau sintetinius tepalus reikia keisti rečiau nei mineralinius. Esą mineralinius būtina keisti po 10 000 km, o sintetiniai gali tarnauti ir iki 20 000 km. Taip, perkant brangesnius tepalus iš tikrųjų sutaupoma, nes juos reikia keisti rečiau. Kai kuriais atvejais tai tiesa. Iš tikrųjų tepalų keitimą lemia transporto priemonės gamintojas. Kalbant apie naujus automobilius, kurių varikliuose naudojamas visiškai sintetinis „Longlife" klasės tepalas, jį tikrai galima keisti rečiau. Toks tepalas stabilesnis negu mineralinis: jis pasižymi geresniu klampumu, yra atsparesnis korozijai ir ilgiau išsaugo tepamąsias savybes.

Kitas klausimas - ar gamintojas numatė galimybę konkrečiam varikliui naudoti šios klasės tepalus. Jeigu tokios žymos nėra, pilti „Longlife" tepalo ir taip dvigubai padidinti jo keitimo intervalą pavojinga. Reikalas tas, kad gamintojas minėtiems varikliams yra numatęs ir specialius tepalo filtrus, kurie taip pat tarnauja dvigubai ilgiau. Be to, jei daugelis Europos gamintojų ES šalių gyventojams ir leidžia tepalus keisti kas 20 000 km, tai buvusioms TSRS šalims šis intervalas mažinamas perpus. Tokiu atveju mineraliniai ir sintetiniai tepalai ekonomiškesni: keičiami jie kas 10 000 km, bet kainuoja gerokai pigiau. Beje, nepaisant to, kokie tepalai naudojami, kategoriškai nerekomenduojama naudoti pigių tepalų filtrų. Jie gali subyrėti, o tada variklį tikrai teks remontuoti.

Ne visada naudingi priedai

Yra vairuotojų, kurie, atsiradus variklio gedimo požymių, užuot važiavę į specializuotus servisus, prisižiūrėję reklamų, perka ir pila į variklius specialius priedus, kurie esą gali pakeisti apsilankymą specializuotame servise.

Taip, cheminiai preparatai tikrai gali pagerinti kai kurias tepalo ypatybes. Gerindami vienas, šie preparatai gali gerokai pabloginti kitas, o tai turės tiesioginės neigiamos įtakos variklio veikimui. Reikalas tas, kad kokybiškame tepale naudojami priedai yra suderinti, o bet koks papildomas preparatas - jau per daug. Geriausiu atveju tepalas tiesiog praras dalį gerųjų ypatybių, blogiausiu - užsiterš variklio tepimo sistema. Kai kurie atkuriantys priedai gali gerokai pabranginti vėlesnį kapitalinį variklio remontą.

Tiesa, daugeliu atvejų priedai neturi jokio poveikio. Tiesiog vairuotojui atrodo, kad variklis pradėjo dirbti geriau, o automobilis tapo dinamiškesnis ir ekonomiškesnis. Taigi, prieš leisdami pinigus stebuklingiems preparatams, gerai pagalvokite, ar tikrai to reikia.