Elektrifikacija ir sportiški automobiliai: puikus derinys ar žingsnis atgal?

Laikus, kai sportiški automobiliai turėjo milžiniško darbinio tūrio variklius, rijo daug benzino ir garsiai burzgė, greitu metu gali tekti prisiminti su nostalgija. Taršos reikalavimai spaudžia gamintojus mažinti variklius ir elektrifikuotis. Į automobilį žiūrint kaip į transporto priemonę, tokia technologinė pažanga sveikintina, tačiau užkietėję benzingalviai į elektros pavarą žiūri nepatikliai. Ar ji gali patenkinti emocijų ištroškusius vairuotojus?

Vidaus degimo variklių eros pabaiga

Kalbant apie dinamiką, elektros pavara jau įrodė savo pranašumą prieš vidaus degimo variklius akimirksniu pasiekiama maksimalia galia. Elektriniai superautomobiliai, tokie kaip „Rimac Nevera“ ar „Lotus Evija“, greičiu šluosto nosis tradiciniams galingais vidaus degimo varikliais varomiems monstrams. Pastaruosius prie šviesoforo gali pažeminti ir erdvūs kasdieniai elektromobiliai ketveriomis durimis, kaip antai „Tesla Model S Plaid“

ar „Porsche Taycan Turbo S“, įsibėgėjantys iki 100 km/val. greičiau nei per 2,5 sek.

Tačiau kartais sportiškumas ir vairavimo emocijos apibrėžiamos visai ne pagreičiu, o potyriais prie vairo, kuriuos suteikia įsitraukimas, pavarų kaitaliojimas bei garsas. Tą prieš beveik pusšimtį metų įrodė bendrovė „Volkswagen“, pristačiusi pirmosios kartos „Golf GTI“. Šis modelis vairuotojams pademonstravo, kad ir kasdienės kelionės gali būti smagios.

Karštųjų hečbekų rinka iki pat šių dienų kunkuliavo nuo pasirinkimų, tačiau dabar atėjo laikas pokyčiams. Europos Sąjungoje galioja griežti taršos reikalavimai ir kas kelerius metus jie vis griežtėja. Štai dabar automobilių gamintojo visų parduodamų modelių anglies dvideginio vidurkis negali viršyti 95 g/100 km.

Paprastas miesto automobilis su mažu vidaus degimo varikliu dar įstengia pralįsti pro šią adatos skylutę, didesni modeliai tą daro sunkiai, o krosoveriams ir limuzinams tai praktiškai neįmanoma misija. Dėl to į rinką plūsta elektromobiliai ir dingsta galingesni varikliai – juos keičia įvairių tipų hibridinės jėgainės. Sparčiai mažėja ir įperkamų, kasdienių sportiškų modelių arba jie keičiasi.

Didelio ažiotažo susilaukė „Mercedes-Benz“, pristatęs naujausią C klasės AMG modelį. Jame gamintojas V8 variklį pakeitė įkraunamojo hibrido sistema su 2 litrų keturių cilindrų benzininiu motoru.

Mercedes-Benz C klasės AMG

Kitas vokiečių automobilių kūrėjas „Opel“ atgaivino savo sportiškų modelių GS gamą, tačiau pagal šiandienines tendencijas: sportiškiausi „Opel“ bus vadinami GSe. Raidė „e“ čia reiškia elektrifikaciją, kurios forma – įkraunamieji hibridai.

Bandymas suderinti du pasaulius

Kad varikliai atitiktų taršos normas, automobilių gamintojai privalo į išmetimo sistemą montuoti vis daugiau taršos neutralizavimo komponentų, o tai ją užkemša ir neleidžia vidaus degimo varikliams laisvai kvėpuoti, lėtėja reakcija į akceleratoriaus paspaudimą. Nepaisant didelės galios techniniame lape, varikliui sunkiau didinti sūkius. Visa ši grandinė menkina vairuotojo patiriamą emociją.

„Taršos ribojimai – naujas iššūkis gamintojams. Vairuojant šiandienines transporto priemones, tiek automobilius, tiek motociklus, jaučiasi, jog vidaus degimo varikliai yra vangesni nei anksčiau. Nors jų galia gali būti didelė, važiuojant justi, kad jie yra dusinami ir nekvėpuoja taip, kaip norėtųsi“, – savo pastebėjimais dalijasi naujų automobilių rinkos apžvalgininkas Justas Lengvinas.

Vienas iš būdų, kaip ekologiškai sugrąžinti gyvybingumą sportiškam automobiliui, – elektrifikacija. Elektros motorų išskirtinumas – čia ir dabar akimirksniu pasiekiama maksimali galia ir didžiausias sukimo momentas be jokio uždelsimo. Automobilių gamintojai elektros variklius gali panaudoti momentinei dinamikai sukurti, kol reikiamą slėgį pasieks vidaus degimo variklio turbina ar šis pasieks reikiamus sūkius maksimaliai galiai išgauti.

„Čia yra nemažas rebusas gamintojui: jis turi suprogramuoti visą sistemą taip, kad spaudžiant akceleratorių automobilis važiuotų harmoningai ir vairuotojui visu kūnu nereikėtų jausti, kada dirba elektra, o kada – benzininis variklis“, – komentuoja J. Lengvinas.

Štai prancūzai „Peugeot 508 PSE“ modelyje išbandė naują sportiškumo koncepciją: 1,6 litro keturių cilindrų vidaus degimo variklis ir du elektros motorai pasiekė 370 AG. Šią pasiteisinusią technologiją savo sportiškuose modeliuose ėmė diegti ir „Opel“.

Peugeot 508 PSE

„Astra GSe“ modelis turi tą patį 1,6 litro benzininį variklį, išvystantį 180 AG, ir 110 AG elektrinį motorą. Dirbdami tandemu jie sukuria 225 AG ir sportišką hečbeką iki 100 km/val. gali išginti per 7,5 sek.

Opel Astra GSe

Tuo tarpu sportiškas miesto visureigis „Grandland GSe“ turi tokią pačią pavarą, tik su dviem elektros motorais, vienas iš kurių varo galinius ratus. Iki 300 AG padidėjanti bendra galia leidžia visais ratais varomam erdviam ir komfortiškam krosoveriui 100 km/val. greitį pasiekti vos per 6,1 sek.

Naujas pasaulis gali pradžiuginti naujomis galimybėmis

Dar geresne dinamika teoriniame lygmenyje pasižymi elektromobiliai, bet to iki visaverčio emocijų pliūpsnio ne visuomet pakanka.

„Sportiškumo ir gerų emocijų didžia dalimi automobiliui suteikia jo garsas. Dėl jo ir dėl vibracijų organizme vyksta įvairūs procesai, kurie išskiria testosterono ir leidžia pajusti, jog vairuoji ne prietaisą, o kažką su charakteriu. Ir čia reikia pagirti hibridinius modelius, kad jie iš mūsų neatima pilno pojūčio paketo, o jį tiesiog praturtina“, – kalba J. Lengvinas.

Pašnekovas sutinka, kad tikriausiai seni, klasikiniai ugnimi besispjaudantys automobiliai mechaninėmis pavarų dėžėmis be jokių saugumo sistemų tikram benzingalviui suteiks daugiau emocijų, tačiau sako, jog pasaulis juda tolyn ir vienas technologijas keičia kitos. Šiuolaikiniai kasdieniai hibridiniai hečbekai gali aplenkti prieš tris keturis dešimtmečius pagamintus „Ferrari“ tiek dėl galingų motorų, tiek dėl greitai veikiančių pavarų dėžių ir ištobulėjusių važiuoklių.

Ar tikrai dirbtinai sukurtas be jokio charakterio variklio garsas mums labiau patiks nei natūraliai skirtingi vidaus degimo variklių garsai?

Hibridiniams automobiliams būdinga ne tik staigesnė dinamika ir greitesnis atsakas į akceleratoriaus komandas neprarandant variklio garso, bet ir gerokai menkesnės degalų sąnaudos. Prireikus jie gali važiuoti tyliai vien tik elektra.

Štai „Astra GSe“ modelyje įmontuota 12,4 kWh talpos iš tinklo įkraunama baterija leidžia vien elektra įveikti iki 63 km. Kombinuotos degalų sąnaudos riedant ramiai vos viršija 1 litrą. Mūsų šalyje tai aktualu dėl ekonomijos, o užsienyje tokie automobiliai yra paklausūs dėl mažų mokesčių.

„Senųjų technologijų nebeliks dėl ribojimų. Pasaulis keičiasi, tad čia reikia ieškoti gerų dalykų. Juk gali sakyti, kad išmanieji telefonai nepatinka, nes mygtukais patogiau rašyti žinutes. Bet prie jų priprantame ir dėl naujų patogumų tiesiog nebenorime atsisakyti“, – metafora pokalbį baigia pašnekovas.