Greičio matuokliai šaudo, bet negaudo

Tarp greičio mėgėjų žaibo greičiu sklindanti žinia, kad galima nekreipti dėmesio į Vilniaus gatvėse stovinčius stacionarius greičio matuoklius – ne be pagrindo. Nuo vasario 1 dienos visų sostinėje esančių stacionarių greičio matuoklių užfiksuoti pažeidimai nėra apdorojami ir pažeidėjai lieka nenubausti. Gal veikiantys matuokliai galėjo padėti išvengti ir sekmadienio pavakarę įvykusios skaudžios avarijos, kurioje „Honda Prelude“ vairuotojas užmušė 2 ir sunkiai sužalojo 4 žmones? Trims mėnesiams suimtas Ramūnas Balkūnas rėžėsi į žmones tuomet, kai lėkdamas triskart didesniu, nei leidžiama, greičiu lenkė kitą mašiną ir nesuvaldė savosios.

Kodėl tokie sostinės gatvių chuliganai net tris mėnesius gali važinėti nebaudžiami?

Pasirodo, valdininkai ir verslininkai jau beveik keturis mėnesius nepajėgia sutarti, kad sostinėje veikiančių matuoklių duomenys patektų į bendrą Administracinės teisės pažeidimų ir eismo įvykių (ATPEĮ) registro serverį.

Greičio mėgėjai sostinės gatvėse jaučiasi nebaudžiami.

Tik apdoroję šioje duomenų bazėje užfiksuotus pažeidimus, sostinės kelių policijos pareigūnai siunčia įpareigojimą atvykti į policiją dėl pažeidimo ir baudos skyrimo.

2010 metų viduryje šalies keliuose pastačius 150 stacionarių greičio matuoklių, visi jų užfiksuoti pažeidimai siunčiami į ATPEĮ registro specialų posistemį, kuriame yra apdorojami. Vilniuje yra 46 vadinamieji greičio matuoklių „inkilai“, į kuriuos skirtingose vietose kilojama 16 fotokamerų. Tačiau visi sostinėje veikiančių matuoklių užfiksuoti pažeidimai nuo vasario 1 dienos gula tik į archyvą.

Šiuo metu šiame archyve – per 4 tūkst. užfiksuotų greičio viršijimo atvejų Vilniuje. Tačiau nubausto – nė vieno. Absurdiška, kad didžiausiame šalies mieste greičio mėgėjus tramdo viso labo du specialia įranga aprūpinti „Volkswagen Caddy“.

Atsakomybės kratosi visi

Visi Vilniuje esantys stacionarūs greičio matuokliai yra tokie patys, kaip pastatyti keliuose, tad techniškai labai nesunkiai gali būti prijungti prie bendros sistemos. Kodėl tai nepadaryta?

Atsakomybės kratosi visi. Nei miesto savivaldybės, nei kelių policijos, nei matuoklius prižiūrinčios bendrovės „Urbico“, nei serverį administruojančios bendrovės „Fima“ atstovai iki šiol nesugebėjo sutarti, kas ir kaip tai turi padaryti.

Archyve – per 4 tūkst. užfiksuotų greičio viršijimo atvejų Vilniuje. Tačiau nubausto – nė vieno.Beje, tik „15min“ pradėjus domėtis šia istorija, visos suinteresuotos pusės sukruto ieškoti išeities: sprendimas gali būti priimtas jau šiandien.

Įvertinęs susidariusią padėtį, šių metų sausio mėnesį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas pasirašė raštą, kuriuo informavo, jog nuo vasario 1 dienos Vilniuje veikiančių stacionarių greičio matuoklių duomenys nebus apdorojami.

„Mes gavome šį raštą. Pagalvojome, kad mūsų tai neliečia, tegul aiškinasi savivaldybė su kelių policija“, – kalba Raimundas Mickūnas, matuoklius prižiūrinčios įmonės „Urbico“ generalinis direktorius.

Jis nepaneigė girdėjęs, kad vienas didžiausių stabdžių šioje istorijoje – už leidimą naudotis serveriu esą paprašytas mėnesinis abonentinis mokestis. Tai buvo neoficialus pokalbis, minėta suma – apie 200 Lt.

Bendrovės „Fima“ sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys tikina, kad apie jokius abonentinius mokesčius kalbos nebuvo. „Didžiausia problema – atsakomybės pasidalinimas. Kas bus atsakingas, jeigu mūsų sistemoje atsiras sutrikimų, arba jeigu ne mūsų prižiūrimas matuoklis neveiks“, – aiškino jis.

R.Šlekys bandė paaiškinti, kas labiausiai kaltas dėl tokios situacijos: „Labai sunku įvardinti vieną pagrindinę priežastį dėl kurios, rodos, techniškai nesudėtingas projektas paskendo biurokratijos liūne.“

Bauda – ir po metų?

„Kažkam gal labai patogu kaltę suversti mums. Mes savo paslaugą atliekame – matuoklius prižiūrime ir juos remontuojame. O ši absurdiška situacija – tai puikus buvusios savivaldybės veiklos rezultatas“, – kritikos buvusiai miesto valdžiai negailėjo R.Mickūnas.

Jis tikisi, kad nauja miesto valdžia atsibus iš letargo miego.

Egidijus Tučis, Vilniaus kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas, taip pat tikina labai laukiantis pokyčių.

Jis aiškino, kad įdiegus bendrą ATPEĮ bazę, pareigūnai gali daug greičiau ir lengviau apdoroti pažeidimus, būtų mažiau popierizmo. Vienam pažeidimui apdoroti dabar išleidžiama 10 litų mažiau nei iki šiol.

Štai, vien gegužės 16–23 dienomis visi šalyje veikiantys greičio matuokliai užfiksavo 476 greičio viršijimo atvejus.

„Tie 4 tūkst. vilniečių, kurie nuo vasario mėnesio pakliuvo į mūsų greičio matuoklius ir dar negavo baudos, neturėtų džiūgauti išvengę nuobaudos. Pagal galiojančią tvarką, už padarytą KET pažeidimą galima bausti per 12 mėnesių“, – aiškino pareigūnas.

Tad kai Vilniaus greičio matuokliai bus įjungti į bendrą ATPEĮ sistemą, šį pavasarį greičiu besimėgavę vairuotojai baudos gali sulaukti ir kitų metų vasarį.