Prasidedant intensyviausiam laukinių gyvūnų migracijos periodui specialistai atkreipia dėmesį, kad susidūrimų su gyvūnais daugėja ne tik neapšviestuose rajoniniuose keliuose, bet ir miestų teritorijose. Vien Vilniaus gatves prižiūrinti įmonė „Grinda“ per 8 šių metų mėnesius pasirūpino 472 partrenktais gyvūnais – palyginti su pernai, šiemet kas mėnesį jų partrenkiama 23 proc. daugiau.

Net 36 proc. atvejų tai buvo laukiniai gyvūnai – šiemet kas mėnesį „Grinda“ Vilniaus gatvėse vidutiniškai randa 26 patrenktus laukinius gyvūnus. Vien šių metų gegužės mėnesį sostinės gatvėse rastos 27 stirnos, taip pat 3 briedžiai – įprastai jų tiek pasitaiko per visus metus. Šis pavasario mėnuo, kaip ir rugsėjis bei spalis, pasižymi vairuotojų susidūrimų su gyvūnais gausa.

Tuo tarpu draudimo specialistai perspėja, kad susidūrimas net ir su smulkiu gyvūnu tiek užmiesčio kelyje, tiek ir judrioje miesto gatvėje gali tapti skaudaus eismo įvykio priežastimi.

Migruoja ir miestų gatvėse

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad susidūrimų su gyvūnais skaičius auga, o rudenį vairuotojai turėtų būti itin atidūs.

„Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad šiais metais gyvūnai visus metus keliuose pasirodydavo dažniau nei įprasta, o susidūrimų skaičius, lyginant su pernai metais, išaugo 28 proc. Tad tikėtis, kad situacija pasikeis rudeninės migracijos metu tikrai neverta. Būtent todėl vairuotojai turėtų būti itin budrūs. Tuo tarpu mieste, net ir apšviestose gatvėse taip pat būtinas atidumas ne tik kitų eismo dalyvių elgesiui, bet ir aplinkai – gyvūnai čia, net ir laukiniai, ne tokie jau ir reti svečiai“,  – aiškina specialistas.

Pasak „Grindos“ specialistės Vaidos Daiginaitės, didžiausia tikimybė susitikti gatvėje laukinį gyvūną yra tam tikrose sostinės vietose.

„Iš esmės dažniausiai nelaimės įvyksta žaliuosiuose Vilniaus miesto plotuose: Nemenčinės plente, Verkių seniūnijoje, Tūkstantmečio gatvėje. Tai teritorijos, gatvės, kuriose yra laukinių gyvūnų migracijos takai“,  – sako „Grindos“ atstovė.

Įspėja nesiartinti

A. Žiukelio teigimu, vienintelis atsakymas, padedantis išvengti susidūrimo su gyvūnais – saugus greitis. Tačiau nemenka problema ir tai, kad vairuotojai neretai nežino, kaip dera elgtis nutikus tokiam eismo įvykiui.

„Svarbu suprasti, kad įspėjamieji ženklai statomi tikrai ne veltui, todėl užmiesčio keliuose, kuriuose įspėjama apie gyvūnus, šiuo metu reikia būti ypatingai atidiems. Laikausi nuomonės, kad net ir leistinas greitis užmiestyje tamsiu paros metu yra per didelis, vairuotojams rekomenduočiau važiuoti lėčiau. Nes jokių ypatingų triukų kaip susidūrimo išvengti, nėra – tiesiog būtina laikytis saugaus greičio, kad galėtum pastebėti migruojantį gyvūną, laiku sureaguoti ir sustoti. Tačiau nelaimei nutikus, jei tik yra galimybė, būtina pasirūpinti ir kitų eismo dalyvių saugumu, o prie paties gyvūno patarčiau nesiartinti“, – aiškina specialistas.

Pasak jo, saugus elgesys nesiskiria ar susidūrimas įvyko su vidutinio ar išties didelio dydžio gyvūnu.
„Po smūgio, jei tik transporto priemonė juda, pirmiausia patraukite ją į kelkraštį, nelikite stovėti viduryje kelio, ir įsijunkite avarinių šviesų žibintus bei pastatykite avarinį ženklą. Ir tik tuomet žiūrėkite, kas įvyko.  Jei ant kelio matote partrenktą gyvūną – kvieskite policiją ji ir spręs, ką toliau daryti. Prie gyvūno artintis, ar jo traukti nuo važiuojamosios dalies tikrai nerekomenduočiau, jis gali būti sužeistas, taigi priešintis, užgauti ar net sužaloti. Tiesiog atitinkamu atstumu pasistenkite paženklinti kliūtį, kad nekiltų problemų kitiems eismo dalyviams“,  – elgesio schemą aiškina A. Žiukelis.

Ir mažieji pridaro bėdų

Specialisto teigimu, susidūrus su mažaisiais gyvūnais žmonių sužeidimų ar aukų dažniausiai pavyksta išvengti, tačiau transporto priemonės vis tiek apgadinamos gana stipriai.

„Mažo ūgio gyvūnai, tokie kaip katės, šunys, lapės, šernai ar zuikiai gali padaryti įvairios žalos transporto priemonei. Įdomu, kad būtent po susidūrimų su zuikiais žalos būna gana didelės. Bendrai kartais apsiribojama vos keliais įbrėžimais, o būna ir oro pagalvė suveikia nuo smūgio stiprumo. Tačiau reikia būti atidiems – pasitaiko atvejų, kai numušus gyvūną nuvažiuojama nuo kelio, išvažiuojama į priešpriešinę juosta, ar pasiliekama važiuojamojoje dalyje, apie tai tinkamai neįspėjus kitų eismo dalyvių. Taip smulki avarinė situacija gali pavirsti į didelį eismo įvykį, kurio buvo galima išvengti“, – įsitikinęs specialistas.

Tuo tarpu susidūrimai su didžiaisiais gyvūnais – briedžiais, elniais, gali baigtis ir tragiškai.
„Tokie susidūrimai ypač pavojingi dėl to, kad gyvūnas yra aukštas, jo svorio centras yra aukštai ir jį nutrenkus jis visu tuo svoriu dažniausiai krenta dažniausiai ant priekinio stiklo. Tokios situacijos pavojingos tuo, kad gyvūnas gali sužeisti ar pražudyti ir vairuotoją, ir keleivį. Taip pat labai dažnai tokių susidūrimų metu automobiliai tampa nevaldomi. Esame tikrai ne vieną įvykį turėję, kai mėginant išvengti susidūrimo išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostas, susiduriama dar ir su kitomis transporto priemonėmis“,  – sako BTA specialistas.