Ilgapirščių taikiklyje – saugos pagalvės ir navigacinės sistemos

Vidaus reikalų ministerijos statistika atspindi, kad kasdien Lietuvoje užregistruojama apie 11 vagysčių iš transporto priemonių. Tačiau kasko draudimu neapsidraudę savininkai vagystės policijoje dažniausiai neregistruoja, tad realus jų skaičius dar didesnis. „ERGO LIETUVA“ duomenimis, kas trečios vagystės iš transporto priemonių taikiniu tampa saugos pagalvės ir navigacinės sistemos. Pasak draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pastaruoju metu vis dažnesnės tampa saugos pagalvių ir navigacinės sistemos vagystės. Šių vagysčių nuostoliai išsiskiria savo dydžiu. „Naujesniame automobilyje įmontuotos gamyklinės navigacinės sistemos vagystės nuostoliai gali siekti ir 10 tūkst. litų, o dviejų saugos pagalvių vagystės vidutinė žala – 6 tūkst. litų. Tai ženkliai didesnė žala nei, pavyzdžiui, apdailos detalių ar ratlankių vagystės atveju“, – teigia A. Pilčicas. Draudimo ekspertas taip pat pastebi, kad bendra vagysčių iš transporto priemonių žala kasmet auga. Praėjusių metų pirmą ketvirtį ji buvo didesnė nei 2,9 tūkst. litų, tuo tarpu šiemet tuo pačiu laikotarpiu ji ūgtelėjo ir siekė beveik 5,2 tūkst. litų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-os valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Audrius Valeika teigia, kad į saugos pagalves ir navigacines įrangas dažniausiai kėsinasi šioje srityje besispecializuojantys vagys. „Paprastai vagis pasirenka vieną automobilio modelį, į kurį nuolatos ir taikosi. Tokie ilgapirščiai kruopščiai ruošiasi vagystei, ją detaliai suplanuoja, įsigyja specialius įsilaužimo įrankius ir sugeba saugos pagalvę ar navigacinę įrangą pavogti per 15-20 sekundžių“, – tvirtina A. Valeika.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ duomenimis, kasko draudimo klientai taip pat dažnai kreipiasi dėl pavogtos garso aparatūros, ratų gaubtų, apdailos detalių, priekinių buferių, parkavimosi sistemos daviklių ir rūko žibintų. Vežėjai apsidraudę atsakomybės už krovinį draudimu dažniausiai praranda vežamą alkoholį, tabaką, avalynę, drabužius bei buitinę techniką. O namų turtą apsidraudusieji ir pasirinkę draudimo apsaugą už vietos ribų kreipiasi dėl iš automobilių pavogtų rankinių ar joje esančių daiktų, kompiuterių, fotoaparatų, prie transporto priemonės prirakintų dviračių, žūklės ar medžioklės reikmenų. Lietuvos kriminalinės policijos atstovas atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kuomet vagys stiklą išdaužia ir dėl cigarečių pakelio ar kvepalų, o įsibrovę susirenka ir tušinukus.

„Labai svarbu automobilyje nepalikti jokio turto, net tuščio maišelio, nes vagims gali pasirodyti, kad jame yra ko nors vertingo. Taip pat reikėtų vengti automobilį statyti nuošaliose, neapšviestose vietovėse, reaguoti į kaukiančią arba nebeveikiančią signalizaciją. Svarbu apsvarstyti apsaugos ir draudimo galimybes. Nuostata, kad kasko draudimas yra brangus ir naudingas tik apynaujiems automobiliams klaidinga – šio draudimo kaina dabar žemiausia per pastaruosius 10 metų“, – teigia A. Pilčicas.

Per pirmą šių metų ketvirtį bendrovė „ERGO LIETUVA“ pasirašė daugiau nei 6,3 mln. litų kasko draudimo įmokų ir apmokėjo 6 mln. litų žalų. Beveik visos kasko draudimo sutartys sudarytos, vairuotojams pasirinkus didžiausios apimties, „visų rizikų“ principu sukurtas, draudimo taisykles. Draudimo bendrovė per minėtą laikotarpį taip pat sudarė 1,5 mln. litų vertės vežėjų civilinės atsakomybės už krovinį (CMR) draudimo sutarčių, jų tiek pat buvo sudaryta ir pernai. Tuo tarpu pasirašytų namų turto draudimo sutarčių įmokų suma šiemet pirmą ketvirtį ūgtelėjo 13 proc. ir sudarė 550 tūkst. litų.