Kaip tvarkomos žiemos įšalo paveiktos automagistralės?

Žiemos sezono metu Lietuvos automagistralėse pastebimi įšalo sukelti dangos pokyčiai – temperatūrų kaita lemia asfalto trūkinėjimą, lokalius iškilimus ir paviršiaus deformacijas. Tai reiškinys, kurio valdymui koordinuotai dirba Susisiekimo ministerija, AB „Via Lietuva“ ir AB „Kelių priežiūra“.

„Daugelis galvoja, kad keliai tvarkomi tik šiltuoju metų laiku. Tačiau saugias eismo sąlygas užtikriname ištisus metus, neignoruojame žiemą atsirandančių pažaidų. Stebime situaciją, operatyviai tvarkomės. O kad visos kelionės būtų saugios ir patogios, vietose, kuriose yra įtrūkimų, vairuotojus jau informuojame ir įspėjamaisiais ženklais“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, žiemos metu dangos pokyčiai dažnai atsiranda staiga, todėl itin svarbus nuolatinis stebėjimas ir greita reakcija. „Nuolat atliekame patrulines kelių apžiūras, taip pat gavę informaciją iš stebėsenos sistemų ir eismo dalyvių, nedelsdami siunčiame brigadas į vietą įvertinti situacijos ir atlikti būtinus darbus.

Mūsų tikslas – kuo greičiau pašalinti žiemos sukeltas pažaidas ir užtikrinti, kad automagistralėse būtų saugu važiuoti bet kuriuo paros metu,“ – teigia „Kelių priežiūros“ vadovas.

Įšalo sukelti dangos pokyčiai – natūrali konstrukcijų reakcija į šalčio–šilumos ciklus, ypač tokiuose keliuose, kurie patiria bene didžiausias eismo apkrovas. Atsižvelgiant į didėjantį vairuotojų susidomėjimą, visuomenei pateikiami atsakymai į dažniausiai keliamus klausimus apie automagistralių būklę ir vykdomus darbus.

Pastebėtos kelio deformacijos kelyje A1, netoli Kryžkalnio. Kas su tuo bus daroma?

AB „Kelių priežiūra“ fiksavo magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, netoli Kryžkalnio, atsiradusias dangos deformacijas, kurias lėmė žiemos įšalas.

Skersiniai iškilimai ir įšalo sukelti dangos pakitimai kelio konstrukcijose yra gana įprastas reiškinys, todėl tokios vietos yra nuolat stebimos. Minėtos deformacijos, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir vyraujant šaltoms temperatūroms šiuo metu yra tvarkomos laikinais mišiniais. Pavasarį, kai neliks įšalo, numatytas frezavimas ir visos juostos dangos tvarkymas, taikant ilgalaikius sprendimus.

Kodėl asfaltas žiemą trūkinėja?

Asfaltas yra sudarytas iš akmens ir bitumo, kuris šaltyje kietėja ir tampa trapesnis. Temperatūrai reikšmingai krintant, danga traukiasi, o pakartotinių šalčio–šilumos ciklų metu atsiveria plyšiai. Jei į juos patenka vanduo ir užšąla, jo tūris padidėja apie 9 %, taip toliau plečiant pažaidas. Ilgainiui mikroįtrūkimai gali virsti deformacijomis ar išdaužomis.

Šis procesas būdingas visoms šalims, kuriose žiemos yra šaltos ir nepastovios, todėl svarbiausia – savalaikis ir tikslus įtrūkimų tvarkymas.

Kaip sandarinami plyšiai ir kada tai daroma?

Plyšiai sandarinami karšto bitumo ar polimerais modifikuotomis mastikomis, kurios tiksliai įleidžiamos į pažaidos tūrį ir neleidžia vandeniui patekti į dangos konstrukciją. Darbai paprastai atliekami pavasarį arba rudenį, kai galima užtikrinti tinkamą medžiagų sukibimą, o kritiniais atvejais, vyraujant šaltoms temperatūroms, taikomi laikini sprendimai.

Atsižvelgdama į augantį poreikį laiku ir tiksliai užsandarinti asfaltuose atsiveriančius plyšius, AB „Kelių priežiūra“ investavo į naują plyšių taisymo įrangą, skirtą profesionaliam ir ilgaamžiškam dangos defektų tvarkymui. Jau turimus 8 komplektus profesionalios įrangos papildys dar 6 vnt. visiškai naujų įrenginių. Tai – modernios technologijos, leidžiančios tiksliai šildyti ir dozuoti karštą bituminę mastiką, užtikrinti efektyvų sandaros sukibimą su danga, vykdyti darbus greičiau ir užtikrinant aukštą kokybę.

Vos tik pavasarį oro sąlygos leis, bus pradėti planiniai plyšių sandarinimo darbai. Prioritetas bus teikiamas intensyviausiems keliams, kur dangos apkrovos didžiausios bei labiausiai supleišėjusioms vietoms, kuriose neužsandarinti plyšiai galėtų sukelti spartų dangos irimą.

Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią tolesnėms išdaužoms, iškilimams ir brangesniems remonto darbams, o taip pat užtikrinti didesnį eismo saugumą bei komfortą vairuotojams.

Kokios praktikos taikomos kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje?

Vokietijoje plyšių sandarinimas laikomas nuoseklia ir būtina kelių priežiūros dalimi. Šiam procesui naudojama moderni technika – nuo bitumo šildymo ir dozavimo įrenginių iki specializuotų mobilių įrenginių, leidžiančių atlikti darbus greitai ir su minimaliais eismo ribojimais. Investicijos į analogišką įrangą jau įgyvendintos ir Lietuvoje, siekiant užtikrinti aukštą dangos priežiūros kokybę ir prailginti kelio dangos eksploatavimo laikotarpį.

Kaip planuojama gerinti magistralių būklę Lietuvoje?

Neseniai Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra paskelbęs, kad 2026-ieji yra automagistralių metai. Per šiuos metus bus sutvarkyta daugiau nei 100 km automagistralių visoje Lietuvoje. Tai reiškia sistemines investicijas į intensyviausių šalies kelių kokybę, patogumą ir saugumą. Planuojami modernizavimo sprendiniai, didesnis dėmesys dangų ilgaamžiškumui ir efektyvesni priežiūros metodai.

Žiemos metu pastebimos magistralių pažaidos yra natūrali konstrukcijų reakcija į ekstremalius ir nepastovius temperatūrų pokyčius. Svarbiausia – nuoseklus pažeidimų stebėjimas, savalaikis jų sutvarkymas ir modernių technologijų taikymas. Investicijos į naują įrangą ir ilgalaikės Susisiekimo ministerijos kryptys leis užtikrinti, kad valstybinės reikšmės keliai būtų saugesni ir atitiktų augančius eismo srautus. AB „Via Lietuva“ ir AB „Kelių priežiūra“ ir toliau vykdys nuolatinę dangų stebėseną ir įgyvendins sprendinius, kurie leidžia valstybinės reikšmės kelius prižiūrėti efektyviai visais metų laikais.

Susiję straipsniai