Lengvatinis kreditas: kai verslui reikia postūmio, ne papildomos naštos

Verslo pradžioje pinigų dažnai prireikia anksčiau, nei atsiranda stabilios pajamos. Įrangą tenka įsigyti prieš priimant pirmąjį klientą, patalpas paruošti dar neprasidėjus prekybai, o žaliavas užsakyti nelaukiant, kol sąskaitoje susikaups pakankama suma. Toks laiko neatitikimas gali sustabdyti net gerai apgalvotą idėją. Todėl jaunam verslui svarbus ne bet koks finansavimas, o toks, kurio sąlygos neužgožtų pačios veiklos.

Kodėl jaunam verslui skolintis sunkiau?

Neseniai įsteigta įmonė paprastai dar neturi ilgos finansinės istorijos. Jos ataskaitose nematyti kelių metų pajamų, pastovaus pelno ar aiškaus klientų srauto. Dėl to finansuotojui tenka daugiau dėmesio skirti verslo planui, steigėjų patirčiai, rinkos poreikiui ir prognozių pagrįstumui.

Tai nereiškia, kad nauja veikla savaime yra nepatikima. Tačiau vien entuziazmo nepakanka. Reikia parodyti, kas pirks siūlomą produktą ar paslaugą, kiek kainuos veiklos pradžia ir kada tikimasi gauti pirmąsias pajamas. Kuo aiškiau pagrįsta prašoma suma, tuo lengviau įvertinti, ar būsimos įplaukos leis vykdyti įsipareigojimus.

Lengvata nepanaikina atsakomybės

Lengvatinis kreditas kartais klaidingai suprantamas kaip parama, kurios nereikės grąžinti. Iš tiesų tai paskola, todėl verslas įsipareigoja mokėti nustatytas įmokas ir palūkanas. Pagrindinis skirtumas – finansavimo sąlygos kuriamos taip, kad pradedančiajam verslui būtų lengviau gauti reikalingą postūmį.

Priemonė „Verslumo skatinimas 3“ skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms bei savarankiškai dirbantiems verslininkams, kurie veikia ne ilgiau kaip vienus metus. Didžiausia galima paskolos suma siekia 25 tūkst. eurų, o grąžinimo laikotarpis gali trukti iki dešimties metų. Vienas finansų tarpininkas tam pačiam gavėjui per priemonės laikotarpį gali suteikti ne daugiau kaip dvi paskolas.

Kada ilgesnis terminas iš tiesų padeda?

Ilgesnis paskolos laikotarpis gali sumažinti mėnesio įmoką, tačiau jis nebūtinai yra geriausias pasirinkimas kiekvienam verslui. Jei perkama įranga bus naudojama daugelį metų, jos finansavimą galima paskirstyti ilgesniam laikui. Tačiau trumpalaikėms išlaidoms, pavyzdžiui, sezoninėms atsargoms, pernelyg ilgas terminas gali būti nepagrįstas.

Svarbiausia suderinti paskolos trukmę su tuo, kada investicija pradės kurti pajamas. Jeigu naujai įsigyta įranga leis iš karto didinti gamybą, įmokos gali būti dengiamos iš papildomų pardavimų. Jei veiklai įsibėgėti reikia daugiau laiko, finansiniame plane būtina numatyti laikotarpį, kai pajamos dar bus nedidelės.

Kam galima naudoti lėšas?

Finansavimas gali būti skirtas investicijoms ir apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, kai tai susiję su naujos veiklos pradžia, jos stiprinimu ar plėtra. Investicijomis gali tapti verslui reikalinga įranga, darbo priemonės ar kitas ilgiau naudojamas turtas. Apyvartinės lėšos gali padėti apmokėti žaliavas, prekes ar kitas veiklos pradžioje būtinas išlaidas.

Būtent tokiais atvejais verslumo skatinimo fondas gali tapti tiltu tarp parengtos idėjos ir realios veiklos. Tačiau lėšos nėra skirtos bet kokiam įmonės savininkų poreikiui. Jomis negalima finansuoti dividendų, grąžinti ankstesnių paskolų ar refinansuoti turimų finansinių įsipareigojimų. Ribojamas ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto bei kai kurių transporto priemonių finansavimas.

Palūkanos – tik viena sprendimo dalis

Pagal šiuo metu skelbiamas sąlygas didžiausia palūkanų norma sudaroma iš trijų mėnesių EURIBOR ir iki 3,5 procento maržos. Tai reiškia, kad galutinė įmoka gali keistis kartu su EURIBOR. Prieš pasirašant sutartį verta apskaičiuoti ne tik dabartinę įmoką, bet ir atsargesnį scenarijų, jeigu kintamoji palūkanų dalis padidėtų.

Taip pat svarbu įvertinti visą paskolos kainą, galimas užtikrinimo priemones ir mokėjimų grafiką. Patraukli palūkanų norma nepadės, jeigu verslas pasirinks per didelę sumą arba įmokų pradžia nesutaps su planuojamomis pajamomis.

Ką pasiruošti prieš konsultaciją?

Finansuotojui reikės ne vien bendro idėjos pristatymo. Verta iš anksto parengti planuojamų pajamų ir išlaidų skaičiavimus, nurodyti lėšų paskirtį bei paaiškinti, kaip paskola prisidės prie veiklos rezultatų. Naudingi tiekėjų pasiūlymai, įrangos sąmatos, preliminarios sutartys ar duomenys apie būsimus klientus.

Svarbu atskirti tai, kas būtina veiklos pradžiai, nuo išlaidų, kurias galima atidėti. Prašoma suma turėtų būti pakankama planui įgyvendinti, tačiau neturėtų būti didinama vien dėl to, kad programa leidžia pasiskolinti daugiau.

Dėl „Verslumo skatinimas 3“ paskolų kreipiamasi į programoje dalyvaujančius finansavimo partnerius. Tarp jų nurodoma ir Kauno kredito unija, o jos puslapyje galima pateikti užklausą bei kreiptis dėl finansinės konsultacijos.

Lengvatinis kreditas gali padėti jaunam verslui greičiau pereiti nuo planavimo prie veiklos, tačiau jis nėra geros idėjos ar atsakingo valdymo pakaitalas. Didžiausią naudą finansavimas suteikia tada, kai jo suma pagrįsta, paskirtis aiški, o būsimos įmokos įtrauktos į atsargų pinigų srautų planą. Tuomet paskola tampa ne papildoma našta, bet apgalvotu įrankiu verslui pradėti ir sustiprinti.

Susiję straipsniai