Markės


Straipsniai

Atgal į straipsnių sąrašą Atgal į straipsnių sąrašą
2022-12-06
Navigacijos sistemos automobiliuose: atgyveno ar tebėra reikalingos?

Navigacijos sistemos automobiliuose: atgyveno ar tebėra reikalingos?
Universalios programėlės savo naudojimo patogumu ėmė lenkti daugybę specializuotų elektronikos prietaisų, o galiausiai atėjo ir navigacijos sistemų eilė. Dauguma automobilių gamintojų šiuo metu išgyvena pereinamąjį etapą – siūlomi patogūs programėlių dubliavimo įrankiai ir tuo pat metu bendromis jėgomis su didžiausią patirtį turinčiomis įmonėmis tobulinamos naujos kartos integruotos navigacijos sistemos. Abiem atvejais vartotojai tikisi to paties – realiuoju laiku atnaujinamos informacijos.

„Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ sąsajai daugeliu atvejų vis dar reikalingas laidas. Tai vienas iš nedaugelio jos trūkumų, palyginti su integruota navigacijos įranga. Automobilių gamintojai puikiai supranta susidariusią situaciją ir ieško progresą paspartinti galinčių partnerių. 
 
„Porsche“ drauge su „Mapbox“ nagrinėja naujus žemėlapių taikymo būdus, „Here“ mokys BMW navigaciją suprasti vartotojų poreikius, o „Peugeot“, „Citroën“ ir kiti „Stellantis“ grupei priklausantys gamintojai pasirinko naujos kartos „TomTom“ debesijos navigaciją.
Pastaroji technologija bene dažniausiai įvardijama kaip rimčiausia konkurentė „Google Maps“ ir šiam technologijų gigantui priklausančiai „Waze“ programėlei. Naujas „TomTom“ navigacijos funkcionalumas leis nuolat atnaujinti žemėlapius, o visa juose pateikiama informacija turėtų būti tokia pat nauja kaip ir programėlėse. 
 
Sutrikus interneto ryšiui, pavyzdžiui, naujame „Peugeot 508“ modelyje, navigacija veiks per įdiegtą programinę įrangą. Dėl to vairuotojai visuomet ras kelią net ir atsidūrę nuošaliuose kraštuose.
 
Pradžia – integruotos navigacijos sistemos
 
GPS navigacijos sprendimus siūlančios įmonės „Euroneta“ vadovas Vitalis Levčenkaitis primena, jog pirmųjų stacionarių automobiliams skirtų navigacijos sistemų blokas buvo montuojamas įvairiose vietose – po sėdyne, daiktadėžėje ar netgi bagažinėje. Iš pradžių taip pat buvo montuojami atskiri ekranai. 
 
Ilgainiui juos pakeitė į multimediją integruoti monitoriai. Įranga veikė paprastai – ekrane vairuotojui buvo rodomos rodyklės.
 
„Kitas progreso žingsnis – į multimedijos bloką įdėtas ganėtinai didelės spartos procesorius. Taip atsirado sistemos su radijo imtuvu, kompaktinių diskų grotuvu bei navigacijos įranga. Ir tai buvo dar prieš pasirodant pirmiesiems nešiojamiesiems navigacijos įrenginiams“, – pasakoja navigacijos sistemų ekspertas.
 
Pirmieji plačiai paplitę nešiojamieji GPS navigacijos įtaisai rinkoje pasirodė po to, kai Vokietijos elektronikos prekių milžinas VDO įsigijo automobilių įrangą gaminusį „Philips“ padalinį. „VDO Dayton“ pavadinimu žinomi prietaisai buvo itin kompaktiški, lengvi ir paprastai perkeliami į norimą transporto priemonę. Iki tol visų šių privalumų negalėjo pasiūlyti joks kitas gamintojas.
 
„Įstrižainės dydis siekė maždaug 3 colius, ekranas buvo spalvotas, o patį prietaisą buvo galima bet kur perkelti. Tai buvo tikras perversmas – ši bendrovė parodė, kad nereikėtų apsiriboti vien tik stacionariais įtaisais. Jų sukurtas navigacijos įrankis lengvai tilpo į delną ir rodė ne tik rodykles, bet ir automobilio judėjimą žemėlapyje“, – prisimena V. Levčenkaitis.
 
Naudojo į užsienį dažnai važinėję lietuviai
 
Greitai rinkai savo navigacijos įrenginius pristatė ir kitos įmonės, tarp kurių buvo tuomet dar ne taip plačiai žinomas olandų prekių ženklas „TomTom“. 2004 metais pristatytas pirmasis šio gamintojo kūrinys buvo plonesnis, turėjo didesnį ekraną ir šiek tiek greičiau veikė. Taip pat buvo sukurta patogesnė vartotojo sąsaja.
 
Trečiąja bendrove, aktyviai įsitraukusia į navigacijos įrangos tobulinimą, buvo „Garmin“. V. Levčenkaitis pastebi, jog pirmieji JAV gamintojo produktai nebuvo labai geri – ypač nuvylė nepatogus jų naudojimas. Nuo 1995 metų nešiojamuosius navigacijos įrenginius kurianti įmonė galėjo pasiūlyti įspūdingą automobiliams skirtų modelių įvairovę, tačiau šlubavo jų kokybė. 
 
„Situacija pasikeitė ėmus tobulėti mobiliesiems telefonams. „Garmin“ pristatė pirmuosius įrenginius su jutikliniu ekranu, kuriuose buvo montuojami spartesni procesoriai. Kokybė pastebimai pagerėjo, atsirado patogesnė vartotojo sąsaja, o tuomet šiuos įrenginius pradėjo naudoti ir europiečiai“, – dėsto pašnekovas.
 
„Radijo ryšio sistemų“ įmonės vadovas Osvaldas Orda pasakoja, kad pirmuosiuose Lietuvoje pasirodžiusiuose navigacijos prietaisuose netgi nebuvo diegiami šalies žemėlapiai. Tokiais ant priekinio stiklo montuojamais priedėliais įprastai naudojosi į užsienį keliaujantys tautiečiai. Be to, įranga buvo itin brangi – pirmosios navigacijos sistemos kainavo mažiausiai 3 000 litų (apie 870 Eur), o tiems laikams tai buvo didžiuliai pinigai. 
 
„Pirmieji navigacijos sistemas įsigiję žmonės buvo tikri šios srities pionieriai. Tuomet kiti pamatė, kaip tai veikia, ir įranga neregėtai išpopuliarėjo. Apskritai laikotarpį nuo 2001 iki 2010 metų galima laikyti tokių papildomai prijungiamų navigacijos sistemų aukso amžiumi“, – kalba pašnekovas.
 
V. Levčenkaitis pažymi, jog perkant naują automobilį ir užsisakant multimedijos įrangą, joje dažniausiai diegiami vienos iš trijų minėtų bendrovių, jų dukterinių įmonių  ar naujai atsiradusių, tačiau iš ten pat kilusių firmų, parengti produktai. Tarp kiek vėliau įsitraukusių programinės įrangos kūrėjų išsiskyrė NNG įmonė, dar žinoma ankstesniuoju „Nav N Go“ pavadinimu.
 
Atrodo gražiai, bet stokoja funkcionalumo
 
Pastebimai išaugus išmaniųjų telefonų funkcionalumui, situacija pasikeitė. O. Orda pastebi, kad labai reikšmingas buvo 2007 metais įvykęs pirmosios išmaniesiems įrenginiams skirtos „Google Maps“ versijos debiutas. 
 
Panašiu laiku pasirodė „Waze“ žemėlapiai ir kitos programėlės. Navigacijos priedėliai lengvuosiuose automobiliuose buvo diegiami vis rečiau, o galiausiai sumenko ir tokių įrenginių pasiūla. 
 
„Dabar lengviesiems automobiliams skirti išoriniai navigacijos įrenginiai gaminami orientuojantis į vyresnio amžiaus žmones, kurie galbūt mažiau naudojasi išmaniaisiais telefonais. Atskirais atvejais – taip pat ir į vartotojus, vairuojančius senesnius, multimedijos įrangos neturinčius automobilius“, – dėsto pašnekovas. 
 
Naujausios automobiliuose montuojamos vidinės navigacijos sistemos, O. Ordos vertinimu, vizualiai atrodo nepaprastai efektingai. Įrangos ekranuose rodomas kruopščiau apgalvotas, tvarkingesnis ir gražesnis vaizdas nei „Google Maps“, „Waze“ ar kitoje populiarioje programėlėje. 
 
Taip pat, anot pašnekovo, patogesnis ir automobilių navigacijos sistemų valdymas. Visgi planuojant maršrutą telefonų programėlės turi akivaizdų pranašumą.
 
„Informacija apie eismo sąlygas atnaujinama realiuoju laiku, todėl, žinoma, jos yra funkcionalesnės. Net ir patys vartotojai gali pranešti apie kelyje pasitaikančias kliūtis ir galimus pavojus. Prie interneto neprijungta automobilio navigacija tokių galimybių nesuteikia – visi pokyčiai pastebimi tik atnaujinus žemėlapius“, – aiškina navigacijos įrangos specialistas.
 
Konkuruoti gali tik išmanioji navigacija
 
Automobilių gamintojai ilgainiui suprato, kad vartotojams reikalinga išmanioji navigacija. Štai įmonių grupė „Stellantis“ ir bendrovė „TomTom“ parengė balso atpažinimo funkciją turinčią išmaniąją 3D navigacijos sistemą. 
 
Šis naujos kartos gaminys montuojamas daugelyje „Peugeot“ modelių. Pagal debesijos technologijas veikianti tokia sistema realiuoju laiku atnaujina informaciją apie eismo sąlygas, degalų kainas, stovėjimo aikštelių užimtumą ir pakeliui įrengtus stacionarius greičio matuoklius. 
 
Išmaniosiose navigacijos sistemose naudojamos SIM kortelės leidžia palaikyti interneto ryšį, o duomenys apie spūstis į bendrą sistemą anonimiškai perduodami iš pačiuose įrenginiuose ar sistemą palaikančiuose mobiliuosiuose telefonuose naudojamų specialių daviklių.
 
„Galime stebėti naują navigacijos produktų evoliucijos etapą. Automobilių gamintojai integruoja junglumo sprendimus, pasitelkia debesiją ir kitas daiktų interneto galimybes. Dabar žmogaus įvestas maršrutas gali būti parenkamas perkeliant šią užduotį į didžiulį skaičiavimo pajėgumą turinčius serverius, o ekrane pateikiamas tik galutinis rezultatas“, – komentuoja V. Levčenkaitis.
 
VIDEO
Įdomiausi automobiliai

Ar elektromobilis pigiau nei benzininis?

Toliausiai nuvažiuojantys

Dujų atsiperkamumo skaičiavimas

Elektromobilių stotelių žemėlapis

Taršos mokesčio lentelė

Greičio matuoklių žemėlapis

BENDRAUKIME

NR.1 ATSILIEPIMŲ SVETAINĖ LIETUVOJE

104 000 lankytojų per mėnesį

Autoasas.lt įkurtas 2007 metais kaip atsiliepimų apie automobilius svetainė. Šiandien mes esame nemokamų skelbimų ir populiariausia atsiliepimų svetainė Lietuvoje turinti virš 3000 skelbimų, virš 7700 atsiliepimų apie automobilius bei virš 1850 automobilių anketų su techniniais duomenimis, aprašymais, foto, video ir kita informacija. Tikimės būti Jums naudingi ir linkime gero naršymo.
© Autoasas.lt 2007-2023

Turite klausimų? Skambinkite arba rašykite: +370 648 62992 | info@autoasas.lt

Avarinis.lt Automobile-data.com Carmaniac.co.uk Goldforsoul.com CVkodas.lt