Straipsniai

2018-03-29

Padangų keitimo sezonas

Jeigu automobilių tobulinimo gerbėjo paklaustume, kokios dienos jis laukia labiausiai, atsakymas greičiausiai būtų „Balandžio 1“. Ne todėl, kad tai melagių diena ar kad šiemet – Velykos. Balandžio 1-oji – diena, kai jau galima eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis po beveik 5 mėnesius trukusio žiemos sezono.

Padangos yra ne vienintelis pokytis – didėja maksimalus leistinas greitis greitkeliuose ir automagistralėse. Žiemos sezonu (lapkričio 1–kovo 31) šiuose keliuose leidžiama važiuoti iki 110 km/val. greičiu, vasaros (balandžio 1–spalio 31) – 120 km/val. greitkeliuose ir 130 km/val. automagistralėse.

„Balandžio 1-oji – simbolinė diena, kurios labai laukia ištobulintus, žiemą nenaudojamus automobilius turintys automobilių entuziastai. Kai kurie – tiesiog dėl vasaros sezonu naudojamų gražesnių ratlankių. Tačiau išvaizda – toli gražu ne pagrindinė priežastis, kodėl vasaros ir žiemos sezonu reikia važinėti skirtingomis padangomis“, – sako transporto skelbimų portalo autogidas.lt projekto vadovas Nerijus Paketūras.

Sezonas – dėl skirtingų temperatūrų

Padangos skirstomos pagal sezonus ne šiaip sau. Skiriasi jų protektoriaus raštas – vasarinės gerai išstumia vandenį ir neleidžia automobiliui „plaukti“ balos paviršiumi (akvaplanuoti), o žieminėse daugybė smulkių įpjovų užtikrina sukibimą su sniegu. Be to, skiriasi gumos sudėtis ir temperatūra, prie kurios padangos veikia optimaliai.

„Padangų specialistai ginčijasi dėl daugelio dalykų, bet dėl vieno sutaria: jas keisti reikia, kai oro temperatūra pasiekia 7 laipsnius. Kai aplinka šiltesnė, geriau dirba vasarinės, kai vėsesnė – žieminės padangos. Toks skirtumas yra dėl jų gumos mišinio“, – aiškina N. Paketūras.

Prie neigiamos temperatūros – kad ir minus 5 laipsnių – vasarinių padangų guma tampa labai kieta ir automobilis su jomis yra labai nestabilus. Prie dvidešimties laipsnių ar aukštesnės temperatūros žieminės taip pat veikia netinkamai: labai greitai perkaista, sparčiai dėvisi ir, nors prastą jų stabilumą pastebi ne kiekvienas, jis išryškėja nutikus ekstremaliai situacijai – prireikus staigiai stabdyti ar sukti vairą. Tuomet automobilis nemaloniai nustebina, nes vairuotojo norai ir galimybės visiškai nesutampa.

Yra ir trečia padangų rūšis – universalios, kurios neva tinkamos visiems sezonas. N. Paketūras tokių aktyviai automobilį eksploatuojantiems žmonėms naudoti nepataria – jos skirtos šalims, kuriose tokios gilios žiemos, kaip Lietuvoje, neegzistuoja. Universalios padangos geriau nei vasarinės susidoroja su keliais laipsniais „minuso“, tačiau jos beveik tokios pat bejėgės važiuojant sniegu ar plonu ledu padengtu keliu.

„Kai kuriuose Europos regionuose neigiama temperatūra būna tik kelias savaites per metus, o sninga dar rečiau. Ten universalių padangų naudojimas pasiteisina, nes žieminių tokiam trumpam laikui žmonės neperka. Šiaurės šalyse, kaip Lietuva, padangų sezoniškumo reikėtų laikytis. Nepatariu daug važinėjantiems vairuotojams nei universalias padangas naudoti, nei žieminėmis vasarą važinėti“, – teigia transporto skelbimų portalo atstovas, pridurdamas, kad ekonominis argumentas – neva vieną padangų komplektą turėti yra pigiau – nėra toks jau akivaizdus. Pavyzdžiui, automobilis su žieminėmis padangomis juk vartoja daugiau degalų, o ir pačios padangos šiltu sezonu dėvisi sparčiau.

„Premium“ – ne visiems įkandamos

Lietuvoje žiemos sezonu padangas keisti privalu, kai jų protektoriaus gylis yra mažesnis už 3 mm, vasaros – 1,6 mm. N. Paketūras pataria nevažiuoti iki šios ribos dėl dviejų priežasčių: pirma ir svarbiausia – tai tiesiog nesaugu, o antra – bandant nudėvėti „iki ribos“, labai lengva ją pražiopsoti. Tuomet, sustabdžius pareigūnams, tektų atsisveikinti su technine apžiūra.

„Gamintojai atlieka bandymus, kaip kinta padangų efektyvumas mažėjant protektoriui. Sulig pirmųjų milimetrų nusidėvėjimu padanga dar dirba puikiai, tačiau kai protektoriaus gylis krinta žemiau 4 mm, jos efektyvumas mažėja labai greitai. Todėl rekomenduojama padangas keisti ties šia riba ir nelaukti iki liks 2 milimetrai – stabilumas ant šlapio paviršiaus su tokiomis minimalus“, – aiškina N. Paketūras.

Todėl specialistas rekomenduoja pirkti naujas padangas. Nebūtina dairytis į „premium“ gamintojus kaip „Continental“ ar „Goodyear“ – aukščiausios kokybės jų produktai yra brangūs ir įkandami tikrai ne kiekvienam. Tie patys „premium“ gamintojai valdo dukterines įmones, kurios gamina ekonominės ar biudžetinės klasės padangas – tai nėra blogi gaminiai, juose sudėta daug technologijų, anksčiau naudotų tų pačių „premium“ gamybai.

Kokie tie prekės ženklai, pateikiame žemiau (geriausiai žinomus Lietuvoje):

„Bridgestone“ priklauso: „Firestone“.

„Continental“ priklauso: „Barum“, „General Tire“, „Gislaved“, „Mabor“, „Matador“, „Sportiva“, „Viking“, „Uniroyal“ (Europoje).

„Goodyear“ priklauso: „Debica“, „Dunlop“, „Fulda“, „Kelly-Springfield“, „Sava“.

„Michelin“ priklauso: „BFGoodrich“, „Kleber“, „Kormoran“.

„Pirelli“ priklauso: „Agom“, „Courier“, „Metzeler“.

„Nesitikėkite, kad nauja „Barum“ padanga bus tokia pati, kaip naujausia „Continental“, tačiau tai tikrai geresnis pasirinkimas nei menkai žinomų Azijos gamintojų produkcija“, – pataria transporto skelbimų portalo vadovas.

Ieškoti patikimo pardavėjo

Vienu metu skelbimų portale Autogidas.lt būna gerokai per 10 tūkst. padangų skelbimų. Čia – tūkstančiai naujų, naudotų, tačiau yra ir restauruotų. Ar verta jas pirkti?

N. Paketūras siūlo pasitelkti matematiką. Vienas populiarių padangų dydžių yra 195/65 R15. Vasarinės restauruotos kainuoja apie 25 eurus už vienetą, naudotos – apie 20–30 Eur, o patikimo gamintojo naujos – 40–50 Eur.

Naujų ir restauruotų padangų rida teoriškai yra panaši – priklausomai nuo važiavimo atstumo ir stiliaus, apie 3–5 sezonai. Tačiau ant restauruotų bus priklijuotas nežinomo gamintojo protektorius, kuris bus prastesnis nei naujų – tai lems ne tik prastesnį stabilumą, bet ir didesnes degalų sąnaudas. Kainų skirtumas ilguoju laikotarpiu, įvertinant automobilio ekonomiškumą, gali pakrypti naujų padangų naudai. Galų gale, restauruotos padangos nėra tokios patikimos kaip naujos.

Naudotomis padangomis pavyks įveikti daugiausia 2–3 sezonus. Todėl gal geriau nusipirkti naujas padangas ir jomis važinėti ilgiau, ekonomiškiau, nei per tą patį laikotarpį dukart ieškoti naudotų?

„Problema įsigyjant naudotas padangas yra nežinomybe: jų korpusas gali būti pažeistas taip, kad išoriškai nepamatysi. Neaišku, kaip jos buvo sandėliuojamos – tai turi didelę įtaką jų gumos savybėms. Svarbu žiūrėti, kada jos pagamintos, nes senų padangų guma gali būti labai kieta. Restauruotos – tos pačios naudotos, tik su priklijuotu nežinomo gamintojo protektoriumi. Jeigu automobilio nenaudosite ilgai ir nenorite pirkti naujų padangų, jas rinkitės itin atidžiai ir ieškokite patikimo pardavėjo, kuris gali suteikti kuo daugiau informacijos“, – samprotauja transporto rinkos ekspertas.

N. Paketūras priduria, kad automobilių pirkėjai vis dažniau kreipia dėmesį į įsigyjamos transporto priemonės padangų būklę. Nemažai naujesnių modelių turi 18 colių ar didesnio skersmens ratlankius – geras tokio dydžio padangų komplektas gali kainuoti ir 600 eurų bei gerokai pakelti automobilio vertę.

Susiję straipsniai