Per eismo įvykius nukenčia ir žmonės, ir gamta

Brangiausią laukinės gyvūnijos populiacijos „reguliavimo priemonę“ – autoįvykius, kurių metu žūsta ir žmonės, ir žvėrys, specialistai analizuoja pirmajame 2016-ųjų metų žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.

Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorija savo iniciatyva bei remiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, daugiau nei 10 metų rinko duomenis apie gyvūnų žūtis keliuose bei priemonių, skirtų apsaugoti ir gyvūnus, ir žmonės nuo susidūrimo keliuose, taikymo efektyvumą.

Pasak dr. Lino Balčiausko, Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vedėjo, automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius kasmet didėja. Gamtos tyrimų centro specialistai suskaičiavo, kad šalies magistraliniuose ir krašto keliuose kas dieną kiekvienoje 100 km atkarpoje suvažinėjami 2–3 laukiniai gyvūnai ir kad 2016 m. užregistruotų (t. y., kai kreipiamasi į policiją) automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius bus apie 2 500.

„2014–2015 m. buvo atlikti laukinių gyvūnų ir vairuotojų saugumą užtikrinančių priemonių efektyvumo įvertinimo tyrimai.

Jie parodė, kad tinklo tvoros nuo gyvūnų reikšmingai sumažina susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių magistraliniuose keliuose. 2009–2014 m. tinklo tvoros Lietuvos magistraliniuose keliuose apsaugojo nuo 300 susidūrimų. Didžiausią teigiamą prevencinę įtaką tinklo tvoros turėjo magistraliniuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda (aptvertuose tinklo tvora ruožuose įvyko 160 susidūrimų mažiau, nei tikėtina) ir Vilnius–Panevėžys (112 susidūrimų mažiau). Tačiau trumpos ir fragmentuotos, su dideliais tarpais tinklo tvoros nėra efektyvios laukinių gyvūnų sulaikymo priemonės. Kanopiniai gyvūnai į kelius patenka pro tokios tvoros galus ar tarpus. Tinklo tvoros apsauginė funkcija sumažėja, jei ji neprižiūrima (pvz., užvirtę medžiai nutraukia vielą, žmonės išsikerpa praėjimą)“, – sakė specialistas.

Yra ir dar vienas aspektas, kurio beveik nenagrinėja žiniasklaida – tai žuvimo keliuose įtaka žinduolių įvairovei ir gausumui.

Pasak L. Balčiausko, iš 29 rūšių žinduolių, kurie patenka po automobilių ratais, 5 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Įvertinus Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis apie suvažinėtus laukinius gyvūnus ir palyginus su Gamtos tyrimų centro surinktais duomenimis (kurių nėra minėtame registre), nustatyta, kad kai kurių rūšių gyvūnų keliuose žūva labai daug. 2004–2014 m. po automobilių ratais pateko nuo 3 000 iki 20 000 mangutų, 2 500–30 000 lapių, 500–8 000 kiaunių, nuo 300 iki 20 000 kiškių per metus. Iš kanopinių gyvūnų daugiausia žūva stirnų (iki 1 500 per metus) ir tauriųjų elnių. Žuvimo keliuose poveikis gali būti esminiu reguliuojančiu veiksniu lūšių, šermuonėlių, mangutų, lapių, kiškių ir ežių populiacijoms. Niekada nebuvo svarstoma, kiek keliuose žūva kiškių, tačiau 2013 m. duomenimis – tai galėtų būti svarbiausias populiacijos mažėjimą lemiantis veiksnys.

Anot Eugenijaus Tijušo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, avarijose, kai su autotransportu susiduria žvėrys, – nukenčia abi pusės – ir gamta, ir žmonės, jų turtas, o kartais prarandama ne tik sveikata, bet ir gyvybė. Ne tik žmogaus, bet ir gyvūno. Atšvaitų ant ragų elniams ir briedžiams neuždėsi, jų instinktų nepakeisi. Tad ištiks ar neištiks autoįvykis priklauso ne nuo žvėries, o tik nuo vairuotojo.

„Gamta – gyvūnijos jų namai, o mes su civilizacijos išradimais pasirodę žvėrių teritorijose už jų saugumą turime prisiimti atsakomybę. Pagrindinė susidūrimų su žvėrimis priežastis – greitis. Ten, kur yra pavojus, kad kelyje gali pasirodyti žvėris, reikia važiuoti lėčiau – kito recepto nėra“, – konstatuoja medžioklės ir gamtos žinovas.

Susiję straipsniai