Supirkimas, skelbimai ar komisas: kur iš tikrųjų dingsta pinigai parduodant automobilį?

Parduoti automobilį Lietuvoje galima trimis keliais: atiduoti supirkėjams, įsidėti skelbimą ir laukti pirkėjo pačiam arba patikėti pardavimą salonui komiso pagrindais. Dauguma renkasi pagal įprotį arba pagal tai, kuris variantas atrodo paprasčiausias. Bet retas atsisėda ir paskaičiuoja, kiek kiekvienas kelias kainuoja eurais. O skirtumai, ypač brangesnių automobilių segmente, siekia ne šimtus, o tūkstančius. Toliau konkrečiai, su skaičiais: kur ir kiek prarandate kiekvienu atveju.

Supirkimas: greitis, už kurį mokate brangiausiai

Automobilių supirkimo verslo modelis paprastas ir visiškai legalus: įmonė perka jūsų automobilį tam, kad vėliau jį parduotų brangiau. Iš to skirtumo ji dengia savo riziką, aikštelę, darbuotojus ir uždirba pelną. Todėl supirkėjo pasiūlymas niekada nebus rinkos kaina.

Praktikoje supirkimo įmonės moka maždaug 70-85 procentus realios automobilio vertės. Už automobilį, kurio rinkos kaina 25 000 eurų, dažniausiai išgirsite pasiūlymą tarp 17 500 ir 21 250 eurų. Kuo automobilis brangesnis ar retesnis, tuo atsargiau supirkėjas jį vertina, nes jam pačiam bus sunkiau greitai parduoti. Tai reiškia, kad būtent brangių automobilių savininkai supirkimui permoka daugiausiai.

Mainais gaunate vieną neginčijamą privalumą: pinigus per dieną ar dvi, be jokių skambučių, apžiūrų ir popierių. Kai pinigų reikia skubiai arba automobilis su rimtais defektais, kurių nesinori nei tvarkyti, nei aiškinti pirkėjams, supirkimas yra sąžiningas pasirinkimas. Tik reikia suprasti, kad už tą greitį ką tik sumokėjote kelis tūkstančius.

Skelbimų portalai: nemokamas būdas, kuris kainuoja daugiausiai laiko

Pardavimas pačiam iš pirmo žvilgsnio atrodo pigiausias, nes tarpininkų nėra. Bet susumuokime realias išlaidas, kurias patiria kiekvienas pardavėjas.

Pirmiausia paruošimas. Kad automobilis skelbime atrodytų gerai, jį reikia rimtai išvalyti ir sutvarkyti smulkmenas. Profesionalus valymas kainuoja nuo 50 iki 300 eurų, ir tai yra pinigai, kurie atsiperka, nes netvarkingas automobilis nuotraukose iškart praranda kelis šimtus derybose. Prie to prisideda mokami skelbimų iškėlimai portaluose, jei norite, kad jūsų automobilį kas nors apskritai pamatytų tarp tūkstančių kitų.

Antra, laikas. Realus pardavimas per skelbimus dažnai užtrunka mėnesį ar du. Per tą laiką sulauksite dešimčių skambučių, iš kurių dalis bus perpardavinėtojai, siūlantys pusę kainos, dalis pirkėjų tiesiog neatvyks, o atvykusieji derėsis nuo pirmos minutės. Beveik kiekvienas pardavėjas galiausiai nusileidžia kelis šimtus vien tam, kad procesas pagaliau baigtųsi.

Trečia, formalumai ir rizika, apie kuriuos skelbimų portalai neprimena. Už automobilį, brangesnį nei 5 000 eurų, grynaisiais atsiskaityti negalima, tik bankiniu pavedimu. Pardavus automobilį būtina deklaruoti pardavimą Regitroje, kitaip rizikuojate atsakyti už naujojo savininko baudas ir eismo įvykius. O jei automobilį valdėte trumpiau nei trejus metus ir pardavėte brangiau, nei pirkote, nuo pelno VMI reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Prie viso to dar prisideda saugumo klausimas: susitikimai su nepažįstamais žmonėmis, bandomieji važiavimai, netikri mokėjimo patvirtinimai. Sukčiai taikosi ne tik į pirkėjus, bet ir į pardavėjus.

Susumavus: skelbimų kelias veikia, ir tūkstančiai žmonių juo sėkmingai naudojasi. Bet jis nėra nemokamas. Jo kaina yra jūsų laikas, nervai ir beveik visada šiek tiek nuleista galutinė suma.

Komisas: rinkos kaina minus sutartas mokestis

Trečias kelias veikia kitaip. Automobilis teisiškai lieka jūsų, o pardavimu užsiima salonas: paruošia automobilį, profesionaliai nufotografuoja, įdeda skelbimus didžiuosiuose Lietuvos portaluose ir tarptautinėse platformose, atsakinėja į skambučius, organizuoja apžiūras, derasi ir sutvarko visus dokumentus. Mokestis mokamas tik automobilį pardavus, tai yra sutartas procentas nuo galutinės pardavimo kainos. Jokių išankstinių mokėjimų nėra, tad jei automobilis neparduodamas, nieko ir nemokate.

Ekonomika čia paprasta: salonas suinteresuotas parduoti kuo brangiau, nes nuo galutinės kainos priklauso ir jo atlygis. Todėl profesionalus automobilio pardavimas komiso būdu dažniausiai pasiekia tikrą rinkos kainą, kurios pats pardavėjas derybose retai išlaiko. Dar vienas svarbus, bet retai paminimas dalykas yra atsiskaitymo saugumas: automobilis naujam savininkui atiduodamas tik tada, kai pinigai realiai gauti, tad netikrų pavedimų ir grynųjų maišelių scenarijai atkrenta savaime.

Žinoma, komisas turi ir savo minusų. Pardavimas užtrunka ilgiau nei supirkimas, nes laukiama tikro pirkėjo, o ne perpardavinėtojo. Automobilis pardavimo metu paprastai stovi salone, nors kai kurie salonai siūlo ir lankstesnį modelį, kai savo automobiliu toliau važinėjate tol, kol atsiranda pirkėjas. O pigiems automobiliams komisas dažnai tiesiog neapsimoka, nes procentinis mokestis nuo mažos sumos neatperka paslaugos apimties.

Paskaičiuokime: 25 000 eurų automobilis trimis keliais

Paimkime tą patį automobilį, kurio reali rinkos vertė 25 000 eurų, ir pažiūrėkime, kas lieka pardavėjo sąskaitoje.

• Supirkimas: gaunate maždaug 17 500-21 250 eurų per vieną ar dvi dienas. Prarandate nuo 3 750 iki 7 500 eurų, bet sutaupote visą laiką.

• Skelbimai: po derybų parduodate, tarkime, už 24 000 eurų. Atėmus paruošimą ir mokamus skelbimus lieka apie 23 600-23 800 eurų. Papildoma kaina: mėnuo ar du laukimo ir dešimtys valandų jūsų darbo.

• Komisas: automobilis parduodamas už rinkos kainą, 25 000 eurų. Skaičiavimo patogumui tarkime, kad sutartas mokestis siekia penkis procentus: jums lieka apie 23 750 eurų, o jūsų laiko sąnaudos artimos nuliui.

Skaičiai orientaciniai ir kiekvienu atveju skirsis, bet proporcijos rinkoje kartojasi nuolat. Ir dar viena dėsninga tendencija: kuo automobilis brangesnis, tuo labiau komisas ir skelbimai lenkia supirkimą, nes supirkėjo nuolaida eurais auga kartu su kaina.

Kada kuris kelias laimi

Sąžiningas atsakymas yra toks: kiekvienas iš trijų būdų turi situaciją, kurioje jis geriausias.

Supirkimas laimi, kai pinigų reikia šiandien arba kai automobilis pigus, nelikvidus ar su defektais, kurių tvarkymas kainuotų daugiau, nei duotų naudos. Skelbimai laimi, kai turite laiko, patirties ir kantrybės, o automobilis yra paklausus ir nebrangus, nes tada pirkėjas atsiranda greitai ir tarpininko paslaugos tiesiog nereikalingos. Komisas laimi, kai automobilis brangesnis, o jūs norite rinkos kainos, bet neturite nei laiko, nei noro pora mėnesių dirbti automobilių pardavėju.

Prieš apsisprendžiant verta pasiskaičiuoti savo konkretų atvejį: kiek realiai vertas jūsų automobilis, kiek kainuotų jo paruošimas ir kiek jūsų valandų suvalgytų pardavimas pačiam. Jei automobilis brangesnis, nuomonę verta susidaryti pasikalbėjus su profesionalais. Vilniuje veikiančio Vin Motors salono specialistai automobilius komiso būdu parduoda kasdien, tad įvertinti jūsų automobilį ir atvirai pasakyti, ar jūsų atveju komisas apsimoka, jiems užtrunka vos kelias minutes. Geriausias pardavimo būdas galiausiai yra tas, po kurio sąskaitoje lieka daugiausiai eurų, o kalendoriuje mažiausiai prarastų dienų.

Susiję straipsniai